Lietuvos finale pergale džiaugiasi alytiškės

Kovo 25 d., pirmadienį, įvykusiame Europos pinigų viktorinos Lietuvos nacionaliniame finale pirmąją vietą iškovojo Alytaus „Volungės“ progimnazijos komanda – moksleivės Liepa Siauraitytė bei Ugnė Juonytė (nuotraukoje) ir jų mokytoja Rūta Mockevičienė. Sveikiname nugalėtojas!

Antrąją vietą užėmė Vilniaus licėjaus vaikinai – Joris Strazdas ir Domantas Švažas (mokytoja Daiva Strielkūnienė). Trečioji atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijos ugdytiniams (mokytojas Kristijonas Bartoševičius).

Laimėtojai kartu su juos lydinčiu pedagogu ar tėvų atstovu gegužės 6–7 d. vyks į Briuselį, kur atstovaus šaliai Europos finaliniame ture.

Nacionalinio turo dalyvių Lietuvoje laukia ir kiti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) įsteigti prizai. Pirmos vietos laimėtojai, be kelionės, laimės 500 eurų, antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui, išvykai, mokymo priemonėms ir kt.

Apdovanojimai laimėtojams balandį bus iškilmingai įteikti Vilniuje.

Visi laimėtojai teisingai atsakė į 14-ą iš 15-os viktorinos klausimų. Interaktyvios virtualios viktorinos rezultatams lemiamas buvo atsakymų pateikimo „Kahoot!“ programėlėje greitis. Viktorinos klausimai dalyviams buvo pateikiami tiesioginės „YouTube“ transliacijos metu.

Antrą kartą surengtoje viktorinoje Lietuvoje iš viso dalyvavo apie 1000 moksleivių iš 60 šalies mokyklų.

Taupymo principai, kasdieniai finansai, finansų rizika, infliacija – tik keletas iš visų konkurso temų. Žinoma, jos kūrybiškai įvilktos į trumpus testo formos klausimus. Tyrimai patvirtina, kad šių žinių stoka būdinga ne tik mūsų šalies gyventojams.

Tarptautinė viktorina skirtingose šalyse vyksta jų valstybinėmis kalbomis.

Projekto iniciatorė – Europos bankų federacija. Pirmoji viktorina, vykusi pernai, iš viso sulaukė 40 tūkst. dalyvių. Nugalėtojais tąkart tapo moksleiviai iš Lenkijos. Lietuvos atstovai – gimnazistai iš Lavoriškių – užėmė 14-tąją vietą.

Viktorinos rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei sveikina nacionalinio etapo laimėtojus!

Psichologė: finansinis išprusimas labai susijęs su emociniu intelektu

Kada geriausia įgyti finansinio raštingumo pagrindus ir kas gi už tai atsakingas? Klausimas, girdimas vis dažniau, o vieningo atsakymo vargiai sulauksi. O gal veltui jį keliame? Juk pats gyvenimas ir su juo ateinanti patirtis gali išmokyti, kaip elgtis su pinigais. Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė tvirtai įsitikinusi: gyvenimo pamokos gali atsieiti labai brangiai, todėl finansinio raštingumo pagrindus, privalu formuoti dar nuo mažens.

Šiemet Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva mokslininkų ir sociologų komandos apskaičiuotas šalies visuomenės finansinio raštingumo indeksas sudaro 43 balus iš 100 galimų. Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai mums tebėra neatrasta žemė. LBA vertinimu, finansinis raštingumas – sritis, kuriai svarbus sisteminis požiūris, apimantis visuomenę nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų jos narių.

Asociacija pradeda nuo jaunimo: jau kovo 25 d. 10 val. kviečia 13–15 metų moksleivius kartu su mokytojais dalyvauti Europos pinigų viktorinoje, tarptautiniame konkurse, kurio laimėtojų laukia kelionė į finalą Briuselyje bei prizai klasei. Viskas, ko reikia dalyvaujant – kompiuteris, išmanusis telefonas arba planšetė ir azartas varžytis žiniomis bei greičiu. Anot psichologės, parinkti edukacijos būdą, tinkamą auditorijos amžiui ir patirčiai – viena iš svarbiausių sėkmės sąlygų.

Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė

Milda, kada, Jūsų nuomone, reikėtų pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus? Kas tai turėtų daryti?
Manau, nuo pat mažų dienų, t. y., kai vaiko mąstymas jau šiek tiek brandesnis – maždaug nuo 3 metų. Tokio amžiaus vaikams galima pradėti aiškinti apie pinigų vertę. Šiuo etapu, žinoma, svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, mūsų smegenys yra lanksčiausios esant ikimokyklinio amžiaus. Tuo metu ypač lengvai priimame informaciją. Paauglystėje tai jau kur kas sudėtingiau. Tad teisingų įpročių formavimas būtinas nuo vaikystės.

Pati iš savo praktikos matau, kaip tėvai lepina savo atžalas, lengvai pirkdami įvairių brangių daiktų. Tokiu būdu vaikams atrodo, kad viskas labai lengvai gaunama, o taip, žinoma, neturėtų būti.

Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad sąmoningumas po truputį ateina – matau, kad daugiau tėvų kalba apie pinigus, tačiau dar nėra tiek daug, kaip norėtųsi. Įtampos šeimose, kai vaikas daug reikalauja, bet nesuvokia tikrosios daiktų vertės, nemažėja. Iš to kyla įvairių psichologinių problemų.

Kokie yra efektyviausi finansinio auklėjimo būdai?
Mažiems vaikams galima leisti pasirinkti – pavyzdžiui, parodyti pinigus ir pasakyti, kad už tokią sumą galima pirkti ledų arba žaislą. Tuomet ateina supratimas, kad šie dalykai neatsiranda iš niekur. Galimas ir kitas būdas – pasakyti, kiek mamai, tėčiui reikia dirbti, kad vaikas galėtų turėti vieną ar kitą daiktą. Kitaip tariant, būtina kalbėtis.

Kai vaikai jau paauga, pradeda lankyti mokyklą, tėvai dažnai duoda dienpinigių. Dar geriau duoti savaitpinigių ir leisti vaikui pačiam įsitikinti, kad galima išleisti viską čia ir dabar, o galima paskirstyti pinigus padieniui, galbūt dalį ir sutaupant. Toks mokymas per praktiką yra vienas efektyviausių. Juk viena yra pasakoti, kita – patirti.

Taip pat šeimoje galima sukurti tam tikrą motyvacinę sistemą. Turime susitarti – pavyzdžiui, jeigu tam tikrą laikotarpį visi pasitaupysime savo sąskaita, galėsime kažkur nuvažiuoti ar įsigyti ką nors vertingo. Pavyzdžiui, mama pirks mažiau kavos, tėtis – dar ko, ką labai mėgsta, o vaikas išleis mažiau savo gautų dienpinigių.

Labai svarbu, kad tai, kam taupoma, būtų iš tiesų vertinga ir vaikui. Sutikime, nauja spinta ar virtuvinis kombainas mažamečiui turbūt nebus pati aiškiausia ir geriausia motyvacija. Motyvuoti reikėtų vaikams suprantama kalba.

Nuo pirmos ar antros klasės jau galima kalbėti apie šeimos biudžetą. Tik dar kartą norisi pabrėžti, kad nereikėtų vaikams kelti per didelių reikalavimų ar aiškinti sudėtingai. Tuomet jiems bus sunku suvokti tikrąją prasmę.

Koks, jūsų nuomone, galėtų būti mokytojų bei mokyklos vaidmuo šiuo klausimu?
Švietimo įstaigų vaidmuo čia labai reikšmingas. Apskritai tikrasis finansinis raštingumas glaudžiai susijęs su asmens emociniu intelektu. Juk kalbame apie atsakomybę, atkaklumą, sąžiningumą, kritinį mąstymą – savybes, kurių žmogui reikia gyvenime. Tie, kurie mažiau finansiškai raštingi, tikėtina, gaus mažesnį atlyginimą, kurs mažesnę pridėtinę vertę šaliai. Tad finansinis raštingumas turi būti vienas iš valstybės mastu keliamų prioritetų.

Yra privalomų mokomųjų dalykų, dėl kurių būtinumo galima diskutuoti, tuo metu tokio dalyko kaip finansinio išprusimas akivaizdžiai trūksta. Žinoma, šiai temai integruoti į kitas reikia kūrybiškumo išmanymo. Paskaičiuoti centus per matematikos pamoką nėra integracija. Vaikai turi iš esmės suprasti pinigų prasmę ir vertę. Puikus derinimo pavyzdys yra įvairūs simuliaciniai žaidimai: pavyzdžiui, kuriant verslo planus, simuliuojant darbo situacijas, kuriose reikia analizuoti, skaičiuoti, ieškoti geriausių sprendimų.

Tuo tarpu dabar neretai susiduriu su realiais pavyzdžiais, kaip septintokai, aštuntokai visiškai nesupranta pinigų vertės. Kaip jie kurs savarankišką gyvenimą to nesuvokdami?

Finansinės žinios ir finansinė elgsena – kaip šie dalykai susiję?
Palyginkime su automobilio vairavimu. Prieš sėsdamiesi prie automobilio vairo turime išmokti šūsnį teorijos. Bet pradėję vairuoti, suprantame, kad viskas yra kiek kitaip. Kad galėtume važiuoti užtikrintai, reikia daug praktikos. Sėdus prie vairo be teorijos pagrindų, tikimybė nukentėti ir pridaryti bėdų kitiems yra didžiulė. Apibendrintai būtų tiksliausia pasakyti, kad teorija ir praktika turi eiti išvien.

Kaip manote, tokia iniciatyva kaip Europos pinigų viktorina, skatinanti gilinti savo žinias varžybų forma – tinkamas būdas mokytis ir išmokti?

Toks modelis labai tinkamas vaikams. Tai irgi tam tikra simuliacija. Motyvacija gauti prizą, kažką įveikti, matyti savo rezultatus, suprasti, kur reikia pasitempti, yra labai veiksminga.
Taip pat paaugliams labai svarbūs autoritetai. Tad mokytojai gali būti tikrai šaunūs skatintojai dalyvauti tokiose ar panašiose iniciatyvose.

Viktorina grįžta – kviečiame registruotis!

Kovo 25 d. 10 val. šalies 13–15 metų moksleivius kartu su mokytojais antrąkart kviečia Europos pinigų viktorina: tarptautinis konkursas, kurio laimėtojų laukia kelionė į finalą Briuselyje bei prizai klasei. Viskas, ko reikia dalyvaujant – kompiuteris, išmanusis telefonas arba planšetė ir azartas varžytis žiniomis bei greičiu.

Nacionalinę viktoriną mūsų šalyje rengianti Lietuvos bankų asociacija kviečia moksleivius bei mokytojus registruotis ir rengtis konkursui.

Siekiantiems laimėti ypač vertingos bus finansinio raštingumo žinios – rengėjai pataria prisiminti arba susipažinti su tokiomis finansų bei ekonomikos sąvokomis, kaip ekonomikos ciklas, infliacija, finansų rizika, įsidėmėti taupymo principus, sudėtinių palūkanų struktūrą ir t. t.

Nacionalinis etapas truks vieną akademinę valandą. Per šią pamoką bus ne tik galima, bet ir būtina naudotis telefonu ar planšete: finansų ekspertų parengtas klausimynas lietuvių kalba bus tiesiogiai transliuojamas internetu, o komandos turės pateikti atsakymus per išmaniąją programėlę.

Apdovanos laimėtojus
Komanda, geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 15-a viktorinos klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai kartu su juos lydinčiu pedagogu ar tėvų atstovu gegužę vyks į Belgijos sostinę Briuselį, kur atstovaus šaliai Europos finaliniame ture. Į testo klausimus kiekvienos valstybės atstovai atsakinės savo gimtąją kalba.

Europos pinigų viktorinos nacionalinio turo dalyvių laukia ir kiti prizai. Pirmosios vietos laimėtojai be kelionės į Briuselį, laimės 500 eurų, antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui, išvykai, mokymo priemonėms ir kt.

 

Įsimintinas nuotykis
Praėjusių metų nacionalinio turo nugalėtojai, Vilniaus rajono Lavoriškių gimnazijos moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas, Briuselyje iš 25 šalių atstovų užėmė garbingą 14 vietą.

 Moksleiviai sako, kad žinios apie finansus turi būti vienos reikšmingiausių nuo pat vaikystės, o dalyvavimas tokiuose konkursuose – gera paskata domėtis.

„Sudalyvavę šiame konkurse mes ne tik papildėme savo žinių bagažą, bet kartu patyrėme nuotykį. Supratome, kad mokytis yra ne tik naudinga, bet ir smagu! Europos pinigų viktorina mums buvo kaip dovana: daugybė įspūdžių, naujos žinios apie finansus ir sumanų jų valdymą, nauji draugai, nauja neįkainojama patirtis. Be to, ir Briuselis, kaip miestas, giliai įsirėžė į atmintį“, – dar neišblėsusiais įspūdžiais dalijosi Adrijus ir Loreta.

Mokytis – išmaniai
Anot specialistų, fakto, kad finansinis išprusimas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, įrodinėti nebereikia. Tačiau kada pradėti juo domėtis?

„Norint pasiruošti visaverčiam savarankiškam gyvenimui, geriausia finansų žinių semtis jau nuo mažumės. Europos pinigų viktorina – galimybė pasitikrinti savo žinias ne nuobodžiai, bet pasitelkus iššūkį, greitį, technologijas ir komandos draugų palaikymą, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. – Tai įdomus ir novatoriškas būdas tiek moksleiviams, tiek mokytojams“.

Bandomoji viktorina – technikai patikrinti
Pernai pirmą kartą vykusi viktorina sulaukė itin daug dėmesio – joje dalyvavo virš 40 tūkst. moksleivių iš visos Europos. 650 jų – iš Lietuvos.

Europos pinigų viktorinos organizatoriai Lietuvoje – Lietuvos bankų asociacija. Daugiau informacijos apie konkursą bei registraciją rasite svetainėje www.europeanmoneyquiz.lt, el. p. [email protected].

Moksleiviai kartu su mokytojais kviečiami registruotis jau dabar – nors iki nacionalinio finalo dar yra laiko, suskubusieji tai padaryti anksčiau įgis ir puikią galimybę kovo 1-ąją sudalyvauti bandomojoje viktorinoje ir praktiškai įvertinti jos techninius sprendimus.

Nuotraukų autorius: EBF/Bernard De Keyzer

Įvyko Europos pinigų viktorinos finalas!

Ką tik įvykusioje Europos pinigų viktorinoje – tarptautiniame moksleivių finansinio raštingumo konkurse – dalyvavę Lietuvos atstovai pateko į geriausiųjų penkioliktuką. Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Adrijus Reiponas ir Loreta Stefanovič tarp pažangiausių Europoje jaunuolių užėmė 14 vietą. Geriausiai finansus išmanančiaisiais tapo moksleiviai iš Lenkijos.

Paaiškėjo Europos pinigų viktorinos nugalėtojai

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture laimėjo Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai. Du šios komandos dalyviai iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai Europos pinigų viktorinos finale Briuselyje. Čia tarpusavyje susirungs moksleiviai iš 30 Europos šalių.

„Apėmė toks nerealumo jausmas. Laimėti norėjome labai, bet kartu ir patikėti negalėjom. Buvo taip gera! Tokiu metu ir pagalvoji, kad stengtis, dirbti ir mokytis tikrai verta. Mes labai laimingi”, – įspūdžiais iškart po viktorinos pasidalino į Briuselį vyksiantys Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas.

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture dalyvavo daugiau nei 650 moksleivių iš visos Lietuvos.

„Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visoms taip aktyviai į viktoriną įsitraukusioms mokykloms. Išskirtinis ačiū mokytojams, skatinusiems dalyvauti konkurse. Galime drąsiai sakyti, kad mūsų šalies moksleiviai parodė, kokie jie žingeidūs ir azartiški. Finansinis raštingumas, deja, vis dar išlieka ta sritimi, kurioje būtina pasistiebti. Ir šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet visai Europai. Tikimės, Europos pinigų viktorina taps tradicine ir bus puiki paskata domėtis bei tęsti finansinio švietimo sklaidą, skatinant komandinį darbą ir naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis“, – sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Antra vieta atiteko tos pačios Lavoriškių gimnazijos 8 klasės moksleivių komandai, trečia – Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos moksleivių komandai.

Europos pinigų viktorinos finalinis turas vyks gegužės 8 d. Briuselyje Lietuvos moksleivių lauks įspūdinga programa, suteikianti galimybę keistis patirtimi su moksleiviais iš kitų Europos šalių, susipažinti su Briuseliu bei įgyti naudingų žinių. Europos finalinio turo nugalėtojai bus apdovanoti net 3.000 Eur čekiu, kurį mokykla galės skirti bet kokiam pirkiniui ar projektui finansiniam raštingumui stiprinti.

Išmėginti savo jėgas, atsakydami į viktorinos klausimus, galite ir jūs, paspaudę šią nuorodą.

Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas

Kam reikalingas tas finansinis švietimas?

Tokį klausimą vis dar galima išgirsti, nors, atrodytų, šiuolaikinėje pažangioje visuomenėje jis kilti neturėtų. Atsakymas irgi atrodo paprastas, bet kažkodėl dar ne visiems įkandamas. Paprastai tariant, finansinių žinių bei įgūdžių turėjimas, visų pirma, reikalingas tam, kad žmonės galėtų užtikrinti savo pačių gerovę – jog „vairuoti“ gyvenimo keliuose būtų lengviau. O kada gi tą pradėti, jei ne vaikystėje?

„Viena iš daugelio šiuolaikinio žmogaus 21 amžiuje kompetencijų yra finansinis raštingumas ir ją būtina ugdyti nuo mažų dienų. Tarptautiniai ekspertai rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo anksčiau – geriausia dar mokyklos suole. Iki šiol turėjome atskiras iniciatyvas, tačiau sisteminio požiūrio nebuvo. Ir tą akivaizdžiai parodo pasauliniai tyrimų rezultatai: šalies penkiolikmečių finansinis raštingumas yra gerokai žemesnis už Europos vidurkį. Todėl finansinio raštingumo nuostatas įtrauksime į bendrojo ugdymo programas. Tikimės, kad, įgyvendinę šias priemones, matysime reikšmingą proveržį ir nebūsime tyrimo lentelės pabaigoje, įvertinti dvejetu“, – sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Dar vienas geras būdas išmokti – rimtus dalykus pateikti žaidimo forma
„Žinoma, formalus švietimas labai reikšmingas. Šiame kontekste mokykla turi išskirtines galimybes prieinamumo prie vaikų ir jaunimo požiūriu. Taip pat tikime, kad ir šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Tačiau ne paslaptis, kad pinigų tema šeimoje neretai vis dar „tabu“. Dažna to priežastis, kad suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti. Tuomet neretai apsiribojama pasiteisinimu „paaugs, supras“, bet tai žalinga nuostata“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Tiek formaliam švietimui, tiek tėvams gera pagalba tampa neformalaus švietimo plėtra. Moksleiviai jau dabar gali mokytis, kaip valdyti finansus, apsilankydami įvairiose įmonėse, bankuose, įsitraukdami į projektus. „O dar geriau – įtraukti jaunuolius per žaidimus, pasitelkiant komandinį darbą ir šiuolaikines technologijas. Vienas pavyzdžių – Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies moksleivius“, – sako Mantas Zalatorius.

Europos pinigų viktorina mūsų šalyje įvyks jau kovo 22 d. 10 val., kai visos užsiregistravusios komandos varžysis tarpusavyje tiesiogiai internetu. Sumaniausia ir aktyviausia viktorinoje dalyvaujanti klasė (ar jos atstovai), geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 15 klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai vyks į Briuselį, kur gegužės 8 d. atstovaus šaliai Europos finaliniame ture.

Kaip vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Apie finansinį raštingumą daug šnekama, bet realių veiksmų jam stiprinti kol kas trūksta. Tarptautinis PISA penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos jaunuolių nesugeba susidoroti su užduotimis, kurioms reikia bent minimalių savarankiško mąstymo gebėjimų. Kas turėtų vaikus išmokyti skaičiuoti pinigus? „Lietuvos Junior Achievement“ sako, kad svarbu skirti dėmesį ir formaliojo švietimo sistemai, o Lietuvos bankų asociacija svarsto, kokiomis priemonėmis stiprinti neformalųjį.

„Junior Achievement“ kartu su Lietuvos bankų asociacija atliko apklausą, kurioje dalyvavo šimtas 13-15 metų jaunuolių. Rezultatai parodė aiškią tendenciją, jog daugiau nei pusė (53%) mokinių mano, kad jie gauna nepakankamai žinių apie finansinį raštingumą. Trečdalis (28%) respondentų negalėjo savais žodžiais paaiškinti frazės „finansinis raštingumas“. Dauguma atsakiusiųjų finansinį raštingumą sieja su bendrąja ekonomika, kiti su verslu, finansinių terminų išmanymu ir taupymu. 29% mokinių sako, kad daugiausia žinių apie finansus gauna iš mokyklos, o ketvirtis atsakiusiųjų – kad daugiausia apie tai girdi savo šeimoje.

„Jeigu žiūrėsime tik į formalųjį ugdymą, tuomet sunku būtų įžvelgti sistemiškumą finansiniame švietime. Šiandien didelė dalis švietimo įstaigų susikoncentravę ties mokinių ruošimu egzaminams, o verslumo bei finansinio raštingumo įgūdžius nustumia į šalį. Mokyklose šiai dienai nėra daug alternatyvų, mokiniai neturi daug erdvės rinktis, bet turi elgtis pagal tam tikrą šabloną. Metas jaunimą ruošti ne tik būti nuolankiais darbuotojais, dirbti sistemoje, bet ir kaupti žinias, reikalingas realiai gyvenimiškai patirčiai“, – komentuoja „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė

„Labai svarbu ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalioji pusė. Pirmiausia, tai piniginių reikalų, pavyzdžiui, išlaidų, taupymo ir bankininkystės ar investavimo klausimų aptarimas su tėvais. Tyrimai rodo, jog tokie vaikai pasiekia geresnių finansinio raštingumo rezultatų“, – priduria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Paskutinio atlikto PISA finansinio raštingumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 11,6 proc. mokinių teigė niekada arba beveik niekada su tėvais neaptariantys piniginių reikalų, 27,4 proc. mokinių apie tai kalbasi kartą ar du per mėnesį, 38 – kartą ar du per savaitę ir 23 proc. – beveik kiekvieną dieną.

„Tikime, kad šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Bet, pripažinkime, ne visi tėvai geba, turi laiko. Todėl reikia finansinio raštingumo mokytis ir ne pamokų metu – vystyti neformalius moksleivių apsilankymus įmonėse, bankuose. O dar geriau – įtraukti jaunuolius per azartą, žaidimus. Skatinti vaikus varžytis, įtraukiant ir patrauklius prizus – kaip antai jau kovo 22 d. įvyksianti Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies mokyklas“, – sako Mantas Zalatorius.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos ir Kauno Saulės gimnazijos moksleiviai – vieni tų, kurie jau išbandė testus, padedančius pasiruošti viktorinai. „Organizuojamo projekto metodai labai skatina mokinius pozityviai įsitraukti į veiklą ir aktyviai domėtis finansiniu raštingumu, o užduotys komandose suformuotos taip, kad verčia susimąstyti, ar kasdieninėje veikloje tikrai mes priimam racionalius sprendimus. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis įvairesnių konkursų, kaip kūrybiškai ir įdomiai mokyti bei supažindinti mokinius su ekonomikos dalyku panaudojant šiuolaikines technologijas“, – sako IT vyr. mokytoja ir ekonomikos mokytoja metodininkė Sandra Paštuolytė.

Patikslintos konkurso ir registracijos datos

Dalyvių pageidavimu, oficialiai skelbiame, kad EUROPOS PINIGŲ VIKTORINA Lietuvoje įvyks KOVO 22 D. 10 VAL. 

Komandas registruotis kviečiame iki KOVO 20 D. el. paštu [email protected]

 

Nekantriai laukiame registracijų!

 

Simona Bandita skatina mokytis finansų valdymo

Radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita iš savo patirties sako – geriau pradėti finansų niuansų mokytis kuo anksčiau. Ji net už galvos susiima laukdama gegužės 1-osios, kai reiks deklaruoti pajamas. Kasmet artėjant tai datai vedėja prisimena, jog teks skaudžiai atsigriebti už žiūrėjimą į finansus pro pirštus, ir retoriškai klausia, kodėl to niekas nemokė mokykloje. Sesės, gyvenančios Danijoje, šeima jai – pavyzdys, kaip reikia sistemingai planuoti savo išlaidas.

Kadangi mano tėtis buvo matematikos mokytojas, nenorėdama daryti jam gėdos, labai gerai mokiausi matematiką, o vėliau pamilau ją taip, kad ji tapo mano mėgstamiausiu dalyku. Žiauriai norėčiau, kad taip būtų ir su mokesčiais bei finansų valdymu. Nes viena – mokėti spręsti kvadratines lygtis ar skaičiuoti integralus, o visai kas kita laviruoti suvokiant finansų niuansus, kurie tokie svarbūs gyvenime“, – pasakoja Simona Bandita.

Anot radijo laidų vedėjos, už galvos deklaruojant pajamas griebiasi ne tik ji, bet ir nemaža dalis draugų, vystančių savo veiklas – tą dieną aiškiausiai pasimato, kokių spragų yra finansų žiniose.

„Juk jei kažko nesumoki laiku, nesurenki visų sąskaitų-faktūrų ar padarai vieną iš milijono kliurkų, į balą gali tekti išmesti kelis tūkstančius eurų. Ir ne iš blogos valios, o tiesiog per neišmanymą. Jūs galite tokių klaidų nedaryti ir dar turite progos išmokti, sakau iš savo patirties. Vienas iš būtų – ne tiesiog brauzinti socialiniuose tinkluose ar chatinti, o savo išmaniuosius telefonus panaudoti žaidimo forma sudalyvaujant „Europos pinigų viktorinoje“, – jaunimą domėtis finansais skatina Simona Bandita.

Radijo laidų vedėja pasakoja, jog jai pavyzdys, kaip sistemingai reikia planuoti savo pinigų srautus, yra jos sesės šeima, gyvenanti Danijoje: „Jie viską skaičiuoja, tiksliai susidėlioja, kiek per metus turi papildomų išlaidų – pavyzdžiui, atostogos, stomatologas, automobilio draudimas. Ir tą sumą padalinę iš dvylikos kas mėnesį perveda į specialią sąskaitą. Tuomet sulaukus atostogų nebeištinka šokas, iš kur gauti pinigų. Aš kas metai žadu sau, kad ir pati taip darysiu. Kol kas tai – ir vėl vienas iš mano Naujųjų metų tikslų.“

Simona Bandita skatina 13-15 metų jaunimą registruotis ir kovo 22 d. dalyvauti Lietuvos bankų asociacijos organizuojamoje Europos pinigų viktorinoje bei laimėti ir važiuoti į Briuselį, o iš ten parsivežti 3000 eurų savo mokyklai. Europos pinigų viktorina – šiemet pirmą kartą net 30 Europos šalių vyksiantis konkursas, kurio tikslas – skatinti bei gerinti 13–15 metų vaikų finansinį raštingumą.

Neeilinė galimybė moksleiviams atstovauti Lietuvai Europos konkurse

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kviečia visas Lietuvos mokyklas dalyvauti Europos pinigų viktorinoje. Jos nugalėtojai laimės kelionę į Briuselį, kur savo jėgas galės išbandyti varžydamiesi su kitų šalių moksleiviais.

Europos pinigų viktorina – šiemet pirmą kartą net 30 Europos šalių vyksiantis konkursas, kurio tikslas – skatinti bei gerinti 13–15 metų vaikų finansinį raštingumą.

Kiekvienoje iš šalių klasės (ar jų atstovai) kviečiamos užsiregistruoti tarpusavio nacionalinėms varžyboms, kurios vyks kovo mėnesį. Sumaniausia ir aktyviausia klasė, geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 10-15 klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai jau gegužės 8 d. vyks į Briuselį, kur atstovaus šaliai Europos finaliniame ture. Čia moksleivių taip pat lauks įspūdinga programa, suteikianti galimybę keistis patirtimi su moksleiviais iš kitų Europos šalių, susipažinti su Briuseliu bei įgyti naudingų žinių apie ES.

Europos finalinio turo nugalėtojai bus apdovanoti net 3.000 Eur čekiu, kurį mokykla galės skirti bet kokiam pirkiniui ar projektui finansiniam raštingumui stiprinti.

„Tai puiki galimybė parodyti Europai kokie entuziastingi, žingeidūs ir azartiški esame. Tiesa, finansinis raštingumas vis dar yra ta sritis, kurioje būtina pasistiebti. Ir šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Šalies švietimo sistemoje pasigendama svarbos suvokimo ir tinkamo dėmesio šiai sričiai, bet lygiai taip pat daug kas priklauso ir nuo pačių noro siekti geresnių rezultatų. Juk finansinis išprusimas, visų pirma, yra dėl mūsų pačių gerovės – kad „laviruoti“ gyvenimo keliuose būtų lengviau. Tikimės, šis visoje Europoje vyksiantis interaktyvus konkursas bus puiki paskata, kuri įlies daugiau entuziazmo ir noro domėtis finansais“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacija suteikia galimybę nacionalinių turų nugalėtojams dalyvauti Europos finaliniame ture apmokėdama kelionės ir apgyvendinimo išlaidas dviem moksleiviams ir lydinčiajam asmeniui (mokytojui ar vienam iš tėvų).

Visą informaciją apie konkursą, dalyvavimo sąlygas galima rasti jau šiandien startavusiame puslapyje: www.europeanmoneyquiz.lt

Europos pinigų viktoriną organizuoja Europos bankų federacija kartu su nacionalinėmis bankų asociacijomis. Viktorina vyks šių šalių mokyklose: Albanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Islandijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Juodkalnijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Slovakijos Respublikoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.