Archive for category: Uncategorized

Žinios apie finansus ir azartas puikiai dera tarpusavyje: šiandien Lietuvoje vykusiame Europos pinigų viktorinos nacionaliniame finale savo finansų bei ekonomikos žinias pasitikrino apie 2000 mokinių iš beveik 100 šalies mokyklų. Nugalėtojais tapo Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazijos devintokai. Jie atstovaus Lietuvai europiniame viktorinos finale – didžiausiame žemyno finansinio raštingumo konkurse.

Vilniaus V. Kačialovo gimnazijos devintokai Daniil Gamezo ir Nikita Blešanovas (mokytoja Olga Marinina) viktorinoje atsakinėjo ne tik greičiausiai, bet ir buvo vienintelė komanda, pateikusi teisingus atsakymus į visus 15-a klausimų. Antrąją vietą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos dešimtokai Benedict Martinas Magee ir Justinas Židonis (mokytojas Kristijonas Bartoševičius). Trečiąją vietą užėmė Vilniaus Gabijos gimnazijos septintokės Austėja Balčiūnaitė ir Monika Bogdanovič (mokytoja Laura Stašauskienė).

Siekdama paskatinti visus viktorinos dalyvius ir padėkoti jiems už aktyvumą, konkurso nacionalinio etapo organizatorė Lietuvos bankų asociacija (LBA) įsteigė ir papildomus prizus – burtų būdu išrinktoms komandoms iš Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos, Vilkaviškio rajono Sūdavos pagrindinės mokyklos ir Pakruojo rajono Linkuvos gimnazijos.

Pasak konkurso laimėtojų, viktorina pareikalavo ne tik greitos reakcijos, bet ir atidumo bei žinių. „Dauguma temų: darbo užmokesčio, mokesčių, biudžeto – buvo pažįstamos, tad tiesiog reikėjo susikoncentruoti“, – įspūdžiais dalijosi laimėjusios komandos pedagogė, V. Kačialovo gimnazijos vyriausioji ekonomikos, verslo ir vadybos mokytoja O. Marinina, kuri konkursui registravo iš viso 5 devintokų komandas.

Viktorinos užduotys buvo tiesiogiai transliuojamos internetu. Atsakymus dalyviai teikė per „Kahoot!“ mokomąją platformą.

Anot konkursą Lietuvoje organizuojančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus, žinios yra didžiausias kiekvieno iš mūsų turtas.

„Galima teigti, kad geriausias asmeninių finansų ir ekonomikos mokytojas yra pats gyvenimas. Tačiau mes laikomės nuostatos, jog pradėję mokytis kuo anksčiau ir nebūtinai iš savo klaidų, galime laimėti kur kas daugiau, – akcentuoja M. Zalatorius. – Tad mes nuosekliai dirbsime tam, kad finansinio raštingumo temos taptų dar populiaresnės. Nuoširdžiai sveikinu visus šiųmetės viktorinos dalyvius Lietuvoje ir linkiu tolesnės sėkmės nugalėtojams.“

Prie viktorinos organizavimo mūsų šalyje šiemet prisidėjusios ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ direktorė Andželika Rusteikienė pastebi, kad finansų ir ekonomikos temos mokiniams bei mokytojams nebėra svetimos.

„Tai patvirtina ir augantis viktorinos dalyvių skaičius. Šiuo bei kitais finansinio raštingumo skatinimo projektais siekiame apimti kuo platesnę visuomenės dalį – tik tuomet, kai jos taps artimos ir suprantamos kiekvienam nuo pradinuko iki abituriento, galime tikėtis proveržio ir kalbant apie suaugusiųjų finansų žinias“, – mano A. Rusteikienė.

LBA pernai atlikto tyrimo metu nustatytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekia 43 balus iš 100 galimų. Anot M. Zalatoriaus, tai reiškia, kad esame pusiaukelėje – turime tik bazines žinias. Tačiau pats metas domėtis sudėtingesniais finansų reiškiniais, susidaryti savo nuomonę apie įvairius finansų instrumentus. „Tai svarbu ne tik siekiant gerovės, bet ir norint apsisaugoti nuo skaudžių finansinių klaidų“, – atkreipia dėmesį LBA vadovas.

Pernai viktorinoje dalyvavo apie 1000 Lietuvos mokinių, o visose 28-iose šalyse ji sutraukė daugiau kaip 100 000 jaunuolių – dukart daugiau negu 2018-aisiais, kai šis konkursas buvo surengtas pirmąkart.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai yra finansiškai neraštingiausi Europos Sąjungoje: dėl finansinių žinių ir įgūdžių trūkumo žmonės patenka į finansinių sukčių pinkles, prasiskolina, tampa nemokūs, bankrutuoja, neatideda ateičiai.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų nesupranta net pagrindinių finansinių terminų, dauguma negeba planuoti asmeninių finansų, taupyti, atsakingai skolintis, saugiai investuoti. Daugumos Lietuvos gyventojų finansinė elgsena rizikinga, finansiškai neraštingais žmonėmis lengva manipuliuoti.

„Kiekvienas teminis konkursas ar viktorina mokiniams iš tiesų yra savęs pažinimo konkursas“, – įsitikinusi alytiškė ekonomikos ir technologijų mokytoja metodininkė Rūta Mockevičienė. Pernai jos mokinės Liepa Siauraitytė bei Ugnė Juonytė didžiausiame žemyno finansinio raštingumo konkurse, Europos pinigų viktorinoje, iškovojo Lietuvos nugalėtojų vardą ir atstovavo šaliai finale Briuselyje. Entuziastų dėka Alytuje žingsnis po žingsnio skiriama vis daugiau dėmesio finansiniam švietimui.

Jau trečius metus rengiama Europos pinigų viktorina, kurią mūsų šalyje koordinuoja Lietuvos bankų asociacija, šiemet bendradarbiaujanti su ekonominio švietimo ir verslumo ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, yra skirta 13–15 metų mokiniams. Kovo 3 d. Lietuvoje vyksiančiame konkurse galima dalyvauti tiesiog iš savo klasės, turint išmanųjį telefoną ir kitą įrenginį, prijungtą prie interneto – tereikia užsiregistruoti internetu. Išsamiau apie viktoriną – interneto svetainėje www.europeanmoneyquiz.lt.

Anot mokytojos R. Mockevičienės, augantis finansinio raštingumo renginių populiarumas rodo, kad finansai, ekonomika bei verslumas jau seniai nebėra vien suaugusiųjų temos. Kuo anksčiau pradėsime kalbėtis su vaikais apie pinigus, tuo labiau padėsime jiems susiorientuoti savarankiškame gyvenime.

Buriasi bendraminčiai

„Turiu ir kitą įžvalgą – tiek praktinė patirtis, tiek tyrimai rodo, kad tai, kuo nuoširdžiai domiesi dar sėdėdamas mokyklos suole, neretai tampa tavo gyvenimo keliu, – akcentuoja pedagogė. – Todėl manau, kad visi paaugliams skirti konkursai ir viktorinos leidžia mokiniui įsitikinti, kas jam įdomu, kas rūpi, padėti pasirinkti savo tolesnį kelią.“

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos devintokės L. Siauraitytė ir U. Juonytė dėl savo būsimo profesinio kelio dar svarsto. Liepa pirmuoju pasirinkimu įvardytų meną: mergina lanko dailės mokyklą, dalyvauja kūrybiniuose konkursuose. Ugnę traukia žurnalistika, kūrybinis rašymas. Tačiau viena jau aišku – ekonomikos temos merginoms niekada nebus svetimos.

„Praktiškai jos jau dabar praverčia – kad ir planuojantis kišenpinigius arba stebint verslo ir ekonomikos naujienas, – šypsosi merginos.– Tačiau puikiai suprantame, kad ateityje visa tai, ko išmokome, bus dar labiau reikalinga.“

Veikti paskatino aistra ekonomikai

Ne vieną dešimtmetį mokytoja dirbanti R. Mockevičienė ekonomikos mokymo ir verslumo ugdymo galimybėmis susidomėjo, kai mokyklose buvo pradėtas diegti profilinis mokymasis.

„Man iškart dingtelėjo, kad, ko gero, galima formuoti profilį, susijusį su ekonomika. Ir ši mintis pasiteisino, jis iš tiesų tapo labai populiarus. Ieškodama, kuo remtis, formuojant programą bei jos turinį, atradau „Lietuvos Junior Achievement“. Ši organizacija suteikia labai gerą platformą bei idėjų, ką įdomaus nuveikti mokykloje su mokiniais, kurie domisi ekonominiu gyvenimu. Šitaip gimė Lietuvoje išpopuliarėjusios iniciatyvos kurti vadinamąsias mokomąsias bendroves, rengti mokymo programas“, – pasakojo R. Mockevičienė.

Kas paskatino mokytojos tikėjimą verslumu, kaip skatintina savybe? „Ko gero, tiksliausias atsakymas slypi mano patirtyje – pagal išsilavinimą esu ekonomistė, pedagogikos studijas baigiau vėliau. Juokauju, kad mano mokslas – ekonomika, o mano pomėgis – technologijos, tad šiuos dalykus ir dėstau, – pasakoja alytiškė. – Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, mano artimieji ėmėsi privataus verslo. Puikiai mačiau, kuo tai geriau ir kuo tai sudėtingiau už kitas veiklos alternatyvas ir visąlaik maniau, kad išmanyti šią sritį būtų vertinga kiekvienam jaunam žmogui.“

R. Mockevičienė džiaugiasi, kad idėja skleisti žinias apie ekonomiką, ugdyti verslumo pagrindus buria bendraminčius. Su dideliu Alytaus miesto savivaldybės palaikymu, bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universitetu, A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje prieš kelerius metus įkurta Ekonomikos ir verslo akademija, kur pašnekovė dirba akademijos veiklą kuruojančia mokytoja. Šiandien akademijos paskaitas lanko 70 Alytaus miesto 9-12 klasių mokinių.

Išmoko dirbti komandoje

Dirbant pedagoge, R. Mockevičienės neapleido mintis, kad sužinoti šį tą apie verslą, finansus bei ekonomiką būtų vertinga ir jaunesniems nei 16-os metų moksleiviams.

Šitaip pedagogei ir jos bendraminčiams gimė idėja 5-os klasės mokiniams pasiūlyti pasirenkamąjį verslumo  kursą Alytaus „Volungės“ progimnazijoje. „Ugnė ir Liepa atėjo mokytis į šią klasę. Po kelerių metų kryptingo darbo supratome, kad galime varžytis savo žiniomis konkursuose“, – sakė. R. Mockevičienė.

Verslumo klasės mokiniai steigė mokomąsias mokinių bendroves pagal „Lietuvos Junior Achievement“ programą, aktyviai dalyvavo įvairių organizacijų finansinio raštingumo konkursuose ir, įdėję nemažai pastangų, laimėdavo prizines vietas. 2018-aisias Europos pinigų viktorinos Lietuvos nacionaliniame etape jie užėmė 3-iąją vietą, o pernai džiaugėsi jo nugalėtojų laurais.

Pasak L. Siauraitytės, komandiniai konkursai, be kita ko, skatina pagalvoti apie bendradarbiavimą ir strategijas – paskatina dalintis vaidmenimis pagal tai, kas geriau sekasi vienam ar kitam. Be to, suteikia visiškai netikėtų įspūdžių – štai konkurse Briuselyje merginos turėjo galimybę ir pasižvalgyti po miestą ir sutikti per pusšimtį bendraamžių iš 27 Europos šalių.

2019 metų Europos pinigų viktorinos nugalėtojais šią savaitę tapo šeši jaunuoliai iš Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos ir Vokietijos. Tarptautinis finansinio raštingumo konkursas sutraukė per 100 000 moksleivių iš 28 Europos valstybių.

Čempionų titulą iš pernai laimėtoja tapusios Lenkijos perėmė Slovėnija, atstovaujama mokinių Sanjos Feltrin and Zalos Kacafura Stanic.

Antroji vieta atiteko Marko Ingjilizovui and Viktorijai Panovai iš Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, arba Šiaurės Makedonijos.

Komanda iš Vokietijos – Josias Neumulleris ir Isabbel Hirschmann – užėmė trečiąją vietą.

Lietuvos duetas – Alytaus „Volungės“ progimnazijos mokinės Ugnė Juonytė ir Liepa Siauraitytė – tarp prizininkų nepateko. Tačiau 14-metės iš konkurso teigė grįžusios su visiškai nauja tarptautine patirtimi, gausybe naujų pažinčių su bendraamžiais iš visos Europos ir dar tvirtesniu siekiu tobulėti.

Anot jų pedagogės, ekonomikos mokytojos metodininkės Rūtos Mockevičienės, konkursas kuria puikią terpę ugdyti mokinių finansinį raštingumą.

„Siekiant gerų rezultatų tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame ture, reikia jau nepaviršutiniškai išmanyti finansų pasaulį. Noras laimėti konkursą yra ta paskata, kuri prisideda prie vaikų finansinio raštingumo kėlimo“, – sakė R. Mockevičienė.

Europos pinigų viktorina 2017 metais sumanyta Europos nacionalinių bankų asociacijų finansinės edukacijos specialistų drauge su Europos bankų federacija. Viktorina tapo pagrindine Europos pinigų savaitės, tarptautinio finansinio raštingumo projekto, kasmet rengiamo antrojoje kovo pusėje, veikla.

Šalių komandos laimėtojos nacionalinių bankų asociacijų kvietimu vyko į Briuselį dalyvauti europiniame finale. Šiemet jame jėgas išmėgino apie 60 mokinių.

Eurpos pinigų viktorną Lietuvoje koordinuojanti Lietuvos bankų asociacija nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems už aktyvumą ir su jais neatsisveikina, mat finansinis išprusimas neturi amžiaus cenzo ar sezoniškumo – mokykimės dabar, kad pasiektume dar geresnių rezultatų kitų metų viktorinoje ir gyvenime!

Kitą mėnesį vyks ne tik „Eurovizijos“ dainų konkursas, bet ir didžiausias Europoje finansinio raštingumo konkursas mokiniams: gegužės 7 d. Europos pinigų viktorinoje Briuselyje mūsų šaliai atstovaus dvi paauglės iš Alytaus. „Volungės“ progimnazijos aštuntokės iškovojo pirmąją vietą kovą vykusiame nacionaliniame konkurso finale, kuriame jėgas mėgino iš viso 1000 šalies mokinių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje šią savaitę apdovanoti Europos pinigų viktorinos Lietuvos nacionalinio turo nugalėtojai. Pirmąją vietą pelniusi Alytaus „Volungės“ progimnazijos komanda – mokinės Liepa Siauraitytė ir Ugnė Juonytė bei jų pedagogė, ekonomikos ir technologijų mokytoja metodininkė Rūta Mockevičienė – atsiėmė pagrindinį prizą: kelialapį į konkurso finalą Belgijoje, kur lietuvės varžysis žiniomis kartu su 27 kitų Europos šalių atstovais.

Dalyvavo antrą kartą

Taupymo principai, kasdieniai finansai, finansų rizika, infliacija – tik keletas iš visų konkurso temų. Anot konkurso laimėtojų dueto, nors viktorinos tematika buvo pažįstama, pasitaikė ir netikėtų klausimų, be to, azartą žadino papildomas sėkmės kriterijus – būtinybė pateikti teisingą atsakymą greičiau nei kiti dalyviai. „Džiūgavome, kad mums pavyko išsiveržti į priekį ir drauge stengėmės to nesureikšminti, o susitelkti į užduotis“, – įspūdžiais dalijosi Liepa ir Ugnė.

„Jau kelerius metus dalyvaujame įvairiuose finansinio raštingumo konkursuose. Įdėję nemažai pastangų, kasmet laimime prizines vietas. Pernai Europos pinigų viktorinos nacionaliniame etape užėmę 3-iąją vietą jau žinojome, kad dalyvausime ir šiemet, – sakė mokytoja R. Mockevičienė. – Žinoma, iš edukacinės pusės svarbiausia žvelgti plačiau – šis projektas paprastai ir šiuolaikiškai skatina mokinius domėtis finansų bei ekonomikos temomis. Tačiau ir pergalės skonis – nuostabus!“

Antrąją vietą nacionaliniame finale užėmė Vilniaus licėjaus vaikinai – Joris Strazdas ir Domantas Švažas (ekonomikos mokytoja ekspertė Daiva Strielkūnienė). Trečioji atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijos ugdytiniams Gabrielei Marijai Pratkutei ir Benedict Martinui Magee (ekonomikos mokytojas Kristijonas Bartoševičius).

Visi nacionalinio etapo laimėtojai teisingai atsakė į 14-a iš 15-os viktorinos klausimų. Interaktyvaus virtualaus konkurso rezultatams lemiami buvo ne tik teisingi atsakymai, bet ir jų pateikimo „Kahoot!“ išmaniojoje programėlėje greitis.

Finansų žinios – kryptingas darbas

Lietuvos nacionalinio turo laimėtojus pasveikino ir sėkmės tarptautiniame finale linkėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Laimėtojams įteikti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) įsteigti prizai. Pirmosios vietos laimėtojai, be kelionės, gavo 500 eurų, antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui, išvykai, mokymo priemonėms ir kt.

Europos pinigų viktorina yra tarptautinis konkursas, skirtas 13–15 metų moksleiviams. Juo siekiama skatinti jaunuolius domėtis ekonomikos bei finansų temomis.  Tyrimai patvirtina, kad šių žinių stoka būdinga ne tik mūsų šalies gyventojams. Apibendrinant įvairias tarptautines apklausas, Lietuva pagal savo rezultatus dažniausiai yra per vidurį. Šiemet nustatytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekia 43 balus iš 100 įmanomų.

„Tai – vienareikšmis ženklas, kad finansinis ugdymas yra labai svarbus, nepriklausomai nuo amžiaus. Beje, prielaida, jog jaunoji karta natūraliai išmanys šias temas geriau nei vyresnioji, yra ne visai teisinga, – akcentavo M. Zalatorius. – Jeigu needukuosime finansų temomis jau mokykloje, tuomet ir dabartiniams moksleiviams teks semtis finansinių žinių tik iš savo patirties – įžengus į suaugusiųjų gyvenimą. šiuo bei kitais projektais mes siekiame, kad į šį etapą jie eitų jau būdami pasiruošę.“

Pirmoji Europos pinigų viktorina, vykusi pernai, iš viso sulaukė 40 tūkst. dalyvių. Nugalėtojais tąkart tapo moksleiviai iš Lenkijos. Lietuvos atstovai – gimnazistai iš Lavoriškių Vilniaus rajone – užėmė 14-tąją vietą.

Šis Europos bankų federacijos sumanytas projektas šiemet vyksta antrą kartą. Viktorinos klausimai dalyviams tiesiogiai transliuojami per „YouTube“ kanalą, o atsakymus jie pateikia išmaniojoje programėlėje „Kahoot!“ – nemokamoje ir žaidimo principais veikiančioje mokymosi platformoje.

Europos pinigų viktoriną Lietuvoje koordinuoja Lietuvos bankų asociacija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ugdymo plėtotės centras, nevyriausybinė verslo ir ekonominio švietimo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir profesinės savanorystės iniciatyva „būsiu__“.

Kada geriausia įgyti finansinio raštingumo pagrindus ir kas gi už tai atsakingas? Klausimas, girdimas vis dažniau, o vieningo atsakymo vargiai sulauksi. O gal veltui jį keliame? Juk pats gyvenimas ir su juo ateinanti patirtis gali išmokyti, kaip elgtis su pinigais. Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė tvirtai įsitikinusi: gyvenimo pamokos gali atsieiti labai brangiai, todėl finansinio raštingumo pagrindus, privalu formuoti dar nuo mažens.

Šiemet Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva mokslininkų ir sociologų komandos apskaičiuotas šalies visuomenės finansinio raštingumo indeksas sudaro 43 balus iš 100 galimų. Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai mums tebėra neatrasta žemė. LBA vertinimu, finansinis raštingumas – sritis, kuriai svarbus sisteminis požiūris, apimantis visuomenę nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų jos narių.

Asociacija pradeda nuo jaunimo: jau kovo 25 d. 10 val. kviečia 13–15 metų moksleivius kartu su mokytojais dalyvauti Europos pinigų viktorinoje, tarptautiniame konkurse, kurio laimėtojų laukia kelionė į finalą Briuselyje bei prizai klasei. Viskas, ko reikia dalyvaujant – kompiuteris, išmanusis telefonas arba planšetė ir azartas varžytis žiniomis bei greičiu. Anot psichologės, parinkti edukacijos būdą, tinkamą auditorijos amžiui ir patirčiai – viena iš svarbiausių sėkmės sąlygų.

Milda, kada, Jūsų nuomone, reikėtų pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus? Kas tai turėtų daryti?
Manau, nuo pat mažų dienų, t. y., kai vaiko mąstymas jau šiek tiek brandesnis – maždaug nuo 3 metų. Tokio amžiaus vaikams galima pradėti aiškinti apie pinigų vertę. Šiuo etapu, žinoma, svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, mūsų smegenys yra lanksčiausios esant ikimokyklinio amžiaus. Tuo metu ypač lengvai priimame informaciją. Paauglystėje tai jau kur kas sudėtingiau. Tad teisingų įpročių formavimas būtinas nuo vaikystės.

Pati iš savo praktikos matau, kaip tėvai lepina savo atžalas, lengvai pirkdami įvairių brangių daiktų. Tokiu būdu vaikams atrodo, kad viskas labai lengvai gaunama, o taip, žinoma, neturėtų būti.

Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad sąmoningumas po truputį ateina – matau, kad daugiau tėvų kalba apie pinigus, tačiau dar nėra tiek daug, kaip norėtųsi. Įtampos šeimose, kai vaikas daug reikalauja, bet nesuvokia tikrosios daiktų vertės, nemažėja. Iš to kyla įvairių psichologinių problemų.

Kokie yra efektyviausi finansinio auklėjimo būdai?
Mažiems vaikams galima leisti pasirinkti – pavyzdžiui, parodyti pinigus ir pasakyti, kad už tokią sumą galima pirkti ledų arba žaislą. Tuomet ateina supratimas, kad šie dalykai neatsiranda iš niekur. Galimas ir kitas būdas – pasakyti, kiek mamai, tėčiui reikia dirbti, kad vaikas galėtų turėti vieną ar kitą daiktą. Kitaip tariant, būtina kalbėtis.

Kai vaikai jau paauga, pradeda lankyti mokyklą, tėvai dažnai duoda dienpinigių. Dar geriau duoti savaitpinigių ir leisti vaikui pačiam įsitikinti, kad galima išleisti viską čia ir dabar, o galima paskirstyti pinigus padieniui, galbūt dalį ir sutaupant. Toks mokymas per praktiką yra vienas efektyviausių. Juk viena yra pasakoti, kita – patirti.

Taip pat šeimoje galima sukurti tam tikrą motyvacinę sistemą. Turime susitarti – pavyzdžiui, jeigu tam tikrą laikotarpį visi pasitaupysime savo sąskaita, galėsime kažkur nuvažiuoti ar įsigyti ką nors vertingo. Pavyzdžiui, mama pirks mažiau kavos, tėtis – dar ko, ką labai mėgsta, o vaikas išleis mažiau savo gautų dienpinigių.

Labai svarbu, kad tai, kam taupoma, būtų iš tiesų vertinga ir vaikui. Sutikime, nauja spinta ar virtuvinis kombainas mažamečiui turbūt nebus pati aiškiausia ir geriausia motyvacija. Motyvuoti reikėtų vaikams suprantama kalba.

Nuo pirmos ar antros klasės jau galima kalbėti apie šeimos biudžetą. Tik dar kartą norisi pabrėžti, kad nereikėtų vaikams kelti per didelių reikalavimų ar aiškinti sudėtingai. Tuomet jiems bus sunku suvokti tikrąją prasmę.

Koks, jūsų nuomone, galėtų būti mokytojų bei mokyklos vaidmuo šiuo klausimu?
Švietimo įstaigų vaidmuo čia labai reikšmingas. Apskritai tikrasis finansinis raštingumas glaudžiai susijęs su asmens emociniu intelektu. Juk kalbame apie atsakomybę, atkaklumą, sąžiningumą, kritinį mąstymą – savybes, kurių žmogui reikia gyvenime. Tie, kurie mažiau finansiškai raštingi, tikėtina, gaus mažesnį atlyginimą, kurs mažesnę pridėtinę vertę šaliai. Tad finansinis raštingumas turi būti vienas iš valstybės mastu keliamų prioritetų.

Yra privalomų mokomųjų dalykų, dėl kurių būtinumo galima diskutuoti, tuo metu tokio dalyko kaip finansinio išprusimas akivaizdžiai trūksta. Žinoma, šiai temai integruoti į kitas reikia kūrybiškumo išmanymo. Paskaičiuoti centus per matematikos pamoką nėra integracija. Vaikai turi iš esmės suprasti pinigų prasmę ir vertę. Puikus derinimo pavyzdys yra įvairūs simuliaciniai žaidimai: pavyzdžiui, kuriant verslo planus, simuliuojant darbo situacijas, kuriose reikia analizuoti, skaičiuoti, ieškoti geriausių sprendimų.

Tuo tarpu dabar neretai susiduriu su realiais pavyzdžiais, kaip septintokai, aštuntokai visiškai nesupranta pinigų vertės. Kaip jie kurs savarankišką gyvenimą to nesuvokdami?

Finansinės žinios ir finansinė elgsena – kaip šie dalykai susiję?
Palyginkime su automobilio vairavimu. Prieš sėsdamiesi prie automobilio vairo turime išmokti šūsnį teorijos. Bet pradėję vairuoti, suprantame, kad viskas yra kiek kitaip. Kad galėtume važiuoti užtikrintai, reikia daug praktikos. Sėdus prie vairo be teorijos pagrindų, tikimybė nukentėti ir pridaryti bėdų kitiems yra didžiulė. Apibendrintai būtų tiksliausia pasakyti, kad teorija ir praktika turi eiti išvien.

Kaip manote, tokia iniciatyva kaip Europos pinigų viktorina, skatinanti gilinti savo žinias varžybų forma – tinkamas būdas mokytis ir išmokti?

Toks modelis labai tinkamas vaikams. Tai irgi tam tikra simuliacija. Motyvacija gauti prizą, kažką įveikti, matyti savo rezultatus, suprasti, kur reikia pasitempti, yra labai veiksminga.
Taip pat paaugliams labai svarbūs autoritetai. Tad mokytojai gali būti tikrai šaunūs skatintojai dalyvauti tokiose ar panašiose iniciatyvose.