Paaiškėjo Europos pinigų viktorinos nugalėtojai

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture laimėjo Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai. Du šios komandos dalyviai iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai Europos pinigų viktorinos finale Briuselyje. Čia tarpusavyje susirungs moksleiviai iš 30 Europos šalių.

„Apėmė toks nerealumo jausmas. Laimėti norėjome labai, bet kartu ir patikėti negalėjom. Buvo taip gera! Tokiu metu ir pagalvoji, kad stengtis, dirbti ir mokytis tikrai verta. Mes labai laimingi”, – įspūdžiais iškart po viktorinos pasidalino į Briuselį vyksiantys Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas.

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture dalyvavo daugiau nei 650 moksleivių iš visos Lietuvos.

„Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visoms taip aktyviai į viktoriną įsitraukusioms mokykloms. Išskirtinis ačiū mokytojams, skatinusiems dalyvauti konkurse. Galime drąsiai sakyti, kad mūsų šalies moksleiviai parodė, kokie jie žingeidūs ir azartiški. Finansinis raštingumas, deja, vis dar išlieka ta sritimi, kurioje būtina pasistiebti. Ir šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet visai Europai. Tikimės, Europos pinigų viktorina taps tradicine ir bus puiki paskata domėtis bei tęsti finansinio švietimo sklaidą, skatinant komandinį darbą ir naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis“, – sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Antra vieta atiteko tos pačios Lavoriškių gimnazijos 8 klasės moksleivių komandai, trečia – Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos moksleivių komandai.

Europos pinigų viktorinos finalinis turas vyks gegužės 8 d. Briuselyje Lietuvos moksleivių lauks įspūdinga programa, suteikianti galimybę keistis patirtimi su moksleiviais iš kitų Europos šalių, susipažinti su Briuseliu bei įgyti naudingų žinių. Europos finalinio turo nugalėtojai bus apdovanoti net 3.000 Eur čekiu, kurį mokykla galės skirti bet kokiam pirkiniui ar projektui finansiniam raštingumui stiprinti.

Išmėginti savo jėgas, atsakydami į viktorinos klausimus, galite ir jūs, paspaudę šią nuorodą.

Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas

Kam reikalingas tas finansinis švietimas?

Tokį klausimą vis dar galima išgirsti, nors, atrodytų, šiuolaikinėje pažangioje visuomenėje jis kilti neturėtų. Atsakymas irgi atrodo paprastas, bet kažkodėl dar ne visiems įkandamas. Paprastai tariant, finansinių žinių bei įgūdžių turėjimas, visų pirma, reikalingas tam, kad žmonės galėtų užtikrinti savo pačių gerovę – jog „vairuoti“ gyvenimo keliuose būtų lengviau. O kada gi tą pradėti, jei ne vaikystėje?

„Viena iš daugelio šiuolaikinio žmogaus 21 amžiuje kompetencijų yra finansinis raštingumas ir ją būtina ugdyti nuo mažų dienų. Tarptautiniai ekspertai rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo anksčiau – geriausia dar mokyklos suole. Iki šiol turėjome atskiras iniciatyvas, tačiau sisteminio požiūrio nebuvo. Ir tą akivaizdžiai parodo pasauliniai tyrimų rezultatai: šalies penkiolikmečių finansinis raštingumas yra gerokai žemesnis už Europos vidurkį. Todėl finansinio raštingumo nuostatas įtrauksime į bendrojo ugdymo programas. Tikimės, kad, įgyvendinę šias priemones, matysime reikšmingą proveržį ir nebūsime tyrimo lentelės pabaigoje, įvertinti dvejetu“, – sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Dar vienas geras būdas išmokti – rimtus dalykus pateikti žaidimo forma
„Žinoma, formalus švietimas labai reikšmingas. Šiame kontekste mokykla turi išskirtines galimybes prieinamumo prie vaikų ir jaunimo požiūriu. Taip pat tikime, kad ir šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Tačiau ne paslaptis, kad pinigų tema šeimoje neretai vis dar „tabu“. Dažna to priežastis, kad suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti. Tuomet neretai apsiribojama pasiteisinimu „paaugs, supras“, bet tai žalinga nuostata“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Tiek formaliam švietimui, tiek tėvams gera pagalba tampa neformalaus švietimo plėtra. Moksleiviai jau dabar gali mokytis, kaip valdyti finansus, apsilankydami įvairiose įmonėse, bankuose, įsitraukdami į projektus. „O dar geriau – įtraukti jaunuolius per žaidimus, pasitelkiant komandinį darbą ir šiuolaikines technologijas. Vienas pavyzdžių – Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies moksleivius“, – sako Mantas Zalatorius.

Europos pinigų viktorina mūsų šalyje įvyks jau kovo 22 d. 10 val., kai visos užsiregistravusios komandos varžysis tarpusavyje tiesiogiai internetu. Sumaniausia ir aktyviausia viktorinoje dalyvaujanti klasė (ar jos atstovai), geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 15 klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai vyks į Briuselį, kur gegužės 8 d. atstovaus šaliai Europos finaliniame ture.

Kaip vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Apie finansinį raštingumą daug šnekama, bet realių veiksmų jam stiprinti kol kas trūksta. Tarptautinis PISA penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos jaunuolių nesugeba susidoroti su užduotimis, kurioms reikia bent minimalių savarankiško mąstymo gebėjimų. Kas turėtų vaikus išmokyti skaičiuoti pinigus? „Lietuvos Junior Achievement“ sako, kad svarbu skirti dėmesį ir formaliojo švietimo sistemai, o Lietuvos bankų asociacija svarsto, kokiomis priemonėmis stiprinti neformalųjį.

„Junior Achievement“ kartu su Lietuvos bankų asociacija atliko apklausą, kurioje dalyvavo šimtas 13-15 metų jaunuolių. Rezultatai parodė aiškią tendenciją, jog daugiau nei pusė (53%) mokinių mano, kad jie gauna nepakankamai žinių apie finansinį raštingumą. Trečdalis (28%) respondentų negalėjo savais žodžiais paaiškinti frazės „finansinis raštingumas“. Dauguma atsakiusiųjų finansinį raštingumą sieja su bendrąja ekonomika, kiti su verslu, finansinių terminų išmanymu ir taupymu. 29% mokinių sako, kad daugiausia žinių apie finansus gauna iš mokyklos, o ketvirtis atsakiusiųjų – kad daugiausia apie tai girdi savo šeimoje.

„Jeigu žiūrėsime tik į formalųjį ugdymą, tuomet sunku būtų įžvelgti sistemiškumą finansiniame švietime. Šiandien didelė dalis švietimo įstaigų susikoncentravę ties mokinių ruošimu egzaminams, o verslumo bei finansinio raštingumo įgūdžius nustumia į šalį. Mokyklose šiai dienai nėra daug alternatyvų, mokiniai neturi daug erdvės rinktis, bet turi elgtis pagal tam tikrą šabloną. Metas jaunimą ruošti ne tik būti nuolankiais darbuotojais, dirbti sistemoje, bet ir kaupti žinias, reikalingas realiai gyvenimiškai patirčiai“, – komentuoja „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė

„Labai svarbu ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalioji pusė. Pirmiausia, tai piniginių reikalų, pavyzdžiui, išlaidų, taupymo ir bankininkystės ar investavimo klausimų aptarimas su tėvais. Tyrimai rodo, jog tokie vaikai pasiekia geresnių finansinio raštingumo rezultatų“, – priduria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Paskutinio atlikto PISA finansinio raštingumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 11,6 proc. mokinių teigė niekada arba beveik niekada su tėvais neaptariantys piniginių reikalų, 27,4 proc. mokinių apie tai kalbasi kartą ar du per mėnesį, 38 – kartą ar du per savaitę ir 23 proc. – beveik kiekvieną dieną.

„Tikime, kad šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Bet, pripažinkime, ne visi tėvai geba, turi laiko. Todėl reikia finansinio raštingumo mokytis ir ne pamokų metu – vystyti neformalius moksleivių apsilankymus įmonėse, bankuose. O dar geriau – įtraukti jaunuolius per azartą, žaidimus. Skatinti vaikus varžytis, įtraukiant ir patrauklius prizus – kaip antai jau kovo 22 d. įvyksianti Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies mokyklas“, – sako Mantas Zalatorius.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos ir Kauno Saulės gimnazijos moksleiviai – vieni tų, kurie jau išbandė testus, padedančius pasiruošti viktorinai. „Organizuojamo projekto metodai labai skatina mokinius pozityviai įsitraukti į veiklą ir aktyviai domėtis finansiniu raštingumu, o užduotys komandose suformuotos taip, kad verčia susimąstyti, ar kasdieninėje veikloje tikrai mes priimam racionalius sprendimus. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis įvairesnių konkursų, kaip kūrybiškai ir įdomiai mokyti bei supažindinti mokinius su ekonomikos dalyku panaudojant šiuolaikines technologijas“, – sako IT vyr. mokytoja ir ekonomikos mokytoja metodininkė Sandra Paštuolytė.

Patikslintos konkurso ir registracijos datos

Dalyvių pageidavimu, oficialiai skelbiame, kad EUROPOS PINIGŲ VIKTORINA Lietuvoje įvyks KOVO 22 D. 10 VAL. 

Komandas registruotis kviečiame iki KOVO 20 D. el. paštu [email protected]

 

Nekantriai laukiame registracijų!