Įvyko Europos pinigų viktorinos finalas!

Ką tik įvykusioje Europos pinigų viktorinoje – tarptautiniame moksleivių finansinio raštingumo konkurse – dalyvavę Lietuvos atstovai pateko į geriausiųjų penkioliktuką. Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Adrijus Reiponas ir Loreta Stefanovič tarp pažangiausių Europoje jaunuolių užėmė 14 vietą. Geriausiai finansus išmanančiaisiais tapo moksleiviai iš Lenkijos.

Paaiškėjo Europos pinigų viktorinos nugalėtojai

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture laimėjo Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai. Du šios komandos dalyviai iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai Europos pinigų viktorinos finale Briuselyje. Čia tarpusavyje susirungs moksleiviai iš 30 Europos šalių.

„Apėmė toks nerealumo jausmas. Laimėti norėjome labai, bet kartu ir patikėti negalėjom. Buvo taip gera! Tokiu metu ir pagalvoji, kad stengtis, dirbti ir mokytis tikrai verta. Mes labai laimingi”, – įspūdžiais iškart po viktorinos pasidalino į Briuselį vyksiantys Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas.

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture dalyvavo daugiau nei 650 moksleivių iš visos Lietuvos.

„Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visoms taip aktyviai į viktoriną įsitraukusioms mokykloms. Išskirtinis ačiū mokytojams, skatinusiems dalyvauti konkurse. Galime drąsiai sakyti, kad mūsų šalies moksleiviai parodė, kokie jie žingeidūs ir azartiški. Finansinis raštingumas, deja, vis dar išlieka ta sritimi, kurioje būtina pasistiebti. Ir šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet visai Europai. Tikimės, Europos pinigų viktorina taps tradicine ir bus puiki paskata domėtis bei tęsti finansinio švietimo sklaidą, skatinant komandinį darbą ir naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis“, – sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Antra vieta atiteko tos pačios Lavoriškių gimnazijos 8 klasės moksleivių komandai, trečia – Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos moksleivių komandai.

Europos pinigų viktorinos finalinis turas vyks gegužės 8 d. Briuselyje Lietuvos moksleivių lauks įspūdinga programa, suteikianti galimybę keistis patirtimi su moksleiviais iš kitų Europos šalių, susipažinti su Briuseliu bei įgyti naudingų žinių. Europos finalinio turo nugalėtojai bus apdovanoti net 3.000 Eur čekiu, kurį mokykla galės skirti bet kokiam pirkiniui ar projektui finansiniam raštingumui stiprinti.

Išmėginti savo jėgas, atsakydami į viktorinos klausimus, galite ir jūs, paspaudę šią nuorodą.

Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas

Kam reikalingas tas finansinis švietimas?

Tokį klausimą vis dar galima išgirsti, nors, atrodytų, šiuolaikinėje pažangioje visuomenėje jis kilti neturėtų. Atsakymas irgi atrodo paprastas, bet kažkodėl dar ne visiems įkandamas. Paprastai tariant, finansinių žinių bei įgūdžių turėjimas, visų pirma, reikalingas tam, kad žmonės galėtų užtikrinti savo pačių gerovę – jog „vairuoti“ gyvenimo keliuose būtų lengviau. O kada gi tą pradėti, jei ne vaikystėje?

„Viena iš daugelio šiuolaikinio žmogaus 21 amžiuje kompetencijų yra finansinis raštingumas ir ją būtina ugdyti nuo mažų dienų. Tarptautiniai ekspertai rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo anksčiau – geriausia dar mokyklos suole. Iki šiol turėjome atskiras iniciatyvas, tačiau sisteminio požiūrio nebuvo. Ir tą akivaizdžiai parodo pasauliniai tyrimų rezultatai: šalies penkiolikmečių finansinis raštingumas yra gerokai žemesnis už Europos vidurkį. Todėl finansinio raštingumo nuostatas įtrauksime į bendrojo ugdymo programas. Tikimės, kad, įgyvendinę šias priemones, matysime reikšmingą proveržį ir nebūsime tyrimo lentelės pabaigoje, įvertinti dvejetu“, – sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Dar vienas geras būdas išmokti – rimtus dalykus pateikti žaidimo forma
„Žinoma, formalus švietimas labai reikšmingas. Šiame kontekste mokykla turi išskirtines galimybes prieinamumo prie vaikų ir jaunimo požiūriu. Taip pat tikime, kad ir šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Tačiau ne paslaptis, kad pinigų tema šeimoje neretai vis dar „tabu“. Dažna to priežastis, kad suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti. Tuomet neretai apsiribojama pasiteisinimu „paaugs, supras“, bet tai žalinga nuostata“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Tiek formaliam švietimui, tiek tėvams gera pagalba tampa neformalaus švietimo plėtra. Moksleiviai jau dabar gali mokytis, kaip valdyti finansus, apsilankydami įvairiose įmonėse, bankuose, įsitraukdami į projektus. „O dar geriau – įtraukti jaunuolius per žaidimus, pasitelkiant komandinį darbą ir šiuolaikines technologijas. Vienas pavyzdžių – Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies moksleivius“, – sako Mantas Zalatorius.

Europos pinigų viktorina mūsų šalyje įvyks jau kovo 22 d. 10 val., kai visos užsiregistravusios komandos varžysis tarpusavyje tiesiogiai internetu. Sumaniausia ir aktyviausia viktorinoje dalyvaujanti klasė (ar jos atstovai), geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 15 klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai vyks į Briuselį, kur gegužės 8 d. atstovaus šaliai Europos finaliniame ture.

Kaip vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Apie finansinį raštingumą daug šnekama, bet realių veiksmų jam stiprinti kol kas trūksta. Tarptautinis PISA penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos jaunuolių nesugeba susidoroti su užduotimis, kurioms reikia bent minimalių savarankiško mąstymo gebėjimų. Kas turėtų vaikus išmokyti skaičiuoti pinigus? „Lietuvos Junior Achievement“ sako, kad svarbu skirti dėmesį ir formaliojo švietimo sistemai, o Lietuvos bankų asociacija svarsto, kokiomis priemonėmis stiprinti neformalųjį.

„Junior Achievement“ kartu su Lietuvos bankų asociacija atliko apklausą, kurioje dalyvavo šimtas 13-15 metų jaunuolių. Rezultatai parodė aiškią tendenciją, jog daugiau nei pusė (53%) mokinių mano, kad jie gauna nepakankamai žinių apie finansinį raštingumą. Trečdalis (28%) respondentų negalėjo savais žodžiais paaiškinti frazės „finansinis raštingumas“. Dauguma atsakiusiųjų finansinį raštingumą sieja su bendrąja ekonomika, kiti su verslu, finansinių terminų išmanymu ir taupymu. 29% mokinių sako, kad daugiausia žinių apie finansus gauna iš mokyklos, o ketvirtis atsakiusiųjų – kad daugiausia apie tai girdi savo šeimoje.

„Jeigu žiūrėsime tik į formalųjį ugdymą, tuomet sunku būtų įžvelgti sistemiškumą finansiniame švietime. Šiandien didelė dalis švietimo įstaigų susikoncentravę ties mokinių ruošimu egzaminams, o verslumo bei finansinio raštingumo įgūdžius nustumia į šalį. Mokyklose šiai dienai nėra daug alternatyvų, mokiniai neturi daug erdvės rinktis, bet turi elgtis pagal tam tikrą šabloną. Metas jaunimą ruošti ne tik būti nuolankiais darbuotojais, dirbti sistemoje, bet ir kaupti žinias, reikalingas realiai gyvenimiškai patirčiai“, – komentuoja „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė

„Labai svarbu ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalioji pusė. Pirmiausia, tai piniginių reikalų, pavyzdžiui, išlaidų, taupymo ir bankininkystės ar investavimo klausimų aptarimas su tėvais. Tyrimai rodo, jog tokie vaikai pasiekia geresnių finansinio raštingumo rezultatų“, – priduria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Paskutinio atlikto PISA finansinio raštingumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 11,6 proc. mokinių teigė niekada arba beveik niekada su tėvais neaptariantys piniginių reikalų, 27,4 proc. mokinių apie tai kalbasi kartą ar du per mėnesį, 38 – kartą ar du per savaitę ir 23 proc. – beveik kiekvieną dieną.

„Tikime, kad šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Bet, pripažinkime, ne visi tėvai geba, turi laiko. Todėl reikia finansinio raštingumo mokytis ir ne pamokų metu – vystyti neformalius moksleivių apsilankymus įmonėse, bankuose. O dar geriau – įtraukti jaunuolius per azartą, žaidimus. Skatinti vaikus varžytis, įtraukiant ir patrauklius prizus – kaip antai jau kovo 22 d. įvyksianti Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies mokyklas“, – sako Mantas Zalatorius.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos ir Kauno Saulės gimnazijos moksleiviai – vieni tų, kurie jau išbandė testus, padedančius pasiruošti viktorinai. „Organizuojamo projekto metodai labai skatina mokinius pozityviai įsitraukti į veiklą ir aktyviai domėtis finansiniu raštingumu, o užduotys komandose suformuotos taip, kad verčia susimąstyti, ar kasdieninėje veikloje tikrai mes priimam racionalius sprendimus. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis įvairesnių konkursų, kaip kūrybiškai ir įdomiai mokyti bei supažindinti mokinius su ekonomikos dalyku panaudojant šiuolaikines technologijas“, – sako IT vyr. mokytoja ir ekonomikos mokytoja metodininkė Sandra Paštuolytė.

Patikslintos konkurso ir registracijos datos

Dalyvių pageidavimu, oficialiai skelbiame, kad EUROPOS PINIGŲ VIKTORINA Lietuvoje įvyks KOVO 22 D. 10 VAL. 

Komandas registruotis kviečiame iki KOVO 20 D. el. paštu [email protected]

 

Nekantriai laukiame registracijų!

 

Simona Bandita skatina mokytis finansų valdymo

Radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita iš savo patirties sako – geriau pradėti finansų niuansų mokytis kuo anksčiau. Ji net už galvos susiima laukdama gegužės 1-osios, kai reiks deklaruoti pajamas. Kasmet artėjant tai datai vedėja prisimena, jog teks skaudžiai atsigriebti už žiūrėjimą į finansus pro pirštus, ir retoriškai klausia, kodėl to niekas nemokė mokykloje. Sesės, gyvenančios Danijoje, šeima jai – pavyzdys, kaip reikia sistemingai planuoti savo išlaidas.

Kadangi mano tėtis buvo matematikos mokytojas, nenorėdama daryti jam gėdos, labai gerai mokiausi matematiką, o vėliau pamilau ją taip, kad ji tapo mano mėgstamiausiu dalyku. Žiauriai norėčiau, kad taip būtų ir su mokesčiais bei finansų valdymu. Nes viena – mokėti spręsti kvadratines lygtis ar skaičiuoti integralus, o visai kas kita laviruoti suvokiant finansų niuansus, kurie tokie svarbūs gyvenime“, – pasakoja Simona Bandita.

Anot radijo laidų vedėjos, už galvos deklaruojant pajamas griebiasi ne tik ji, bet ir nemaža dalis draugų, vystančių savo veiklas – tą dieną aiškiausiai pasimato, kokių spragų yra finansų žiniose.

„Juk jei kažko nesumoki laiku, nesurenki visų sąskaitų-faktūrų ar padarai vieną iš milijono kliurkų, į balą gali tekti išmesti kelis tūkstančius eurų. Ir ne iš blogos valios, o tiesiog per neišmanymą. Jūs galite tokių klaidų nedaryti ir dar turite progos išmokti, sakau iš savo patirties. Vienas iš būtų – ne tiesiog brauzinti socialiniuose tinkluose ar chatinti, o savo išmaniuosius telefonus panaudoti žaidimo forma sudalyvaujant „Europos pinigų viktorinoje“, – jaunimą domėtis finansais skatina Simona Bandita.

Radijo laidų vedėja pasakoja, jog jai pavyzdys, kaip sistemingai reikia planuoti savo pinigų srautus, yra jos sesės šeima, gyvenanti Danijoje: „Jie viską skaičiuoja, tiksliai susidėlioja, kiek per metus turi papildomų išlaidų – pavyzdžiui, atostogos, stomatologas, automobilio draudimas. Ir tą sumą padalinę iš dvylikos kas mėnesį perveda į specialią sąskaitą. Tuomet sulaukus atostogų nebeištinka šokas, iš kur gauti pinigų. Aš kas metai žadu sau, kad ir pati taip darysiu. Kol kas tai – ir vėl vienas iš mano Naujųjų metų tikslų.“

Simona Bandita skatina 13-15 metų jaunimą registruotis ir kovo 22 d. dalyvauti Lietuvos bankų asociacijos organizuojamoje Europos pinigų viktorinoje bei laimėti ir važiuoti į Briuselį, o iš ten parsivežti 3000 eurų savo mokyklai. Europos pinigų viktorina – šiemet pirmą kartą net 30 Europos šalių vyksiantis konkursas, kurio tikslas – skatinti bei gerinti 13–15 metų vaikų finansinį raštingumą.

Neeilinė galimybė moksleiviams atstovauti Lietuvai Europos konkurse

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kviečia visas Lietuvos mokyklas dalyvauti Europos pinigų viktorinoje. Jos nugalėtojai laimės kelionę į Briuselį, kur savo jėgas galės išbandyti varžydamiesi su kitų šalių moksleiviais.

Europos pinigų viktorina – šiemet pirmą kartą net 30 Europos šalių vyksiantis konkursas, kurio tikslas – skatinti bei gerinti 13–15 metų vaikų finansinį raštingumą.

Kiekvienoje iš šalių klasės (ar jų atstovai) kviečiamos užsiregistruoti tarpusavio nacionalinėms varžyboms, kurios vyks kovo mėnesį. Sumaniausia ir aktyviausia klasė, geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 10-15 klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai jau gegužės 8 d. vyks į Briuselį, kur atstovaus šaliai Europos finaliniame ture. Čia moksleivių taip pat lauks įspūdinga programa, suteikianti galimybę keistis patirtimi su moksleiviais iš kitų Europos šalių, susipažinti su Briuseliu bei įgyti naudingų žinių apie ES.

Europos finalinio turo nugalėtojai bus apdovanoti net 3.000 Eur čekiu, kurį mokykla galės skirti bet kokiam pirkiniui ar projektui finansiniam raštingumui stiprinti.

„Tai puiki galimybė parodyti Europai kokie entuziastingi, žingeidūs ir azartiški esame. Tiesa, finansinis raštingumas vis dar yra ta sritis, kurioje būtina pasistiebti. Ir šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Šalies švietimo sistemoje pasigendama svarbos suvokimo ir tinkamo dėmesio šiai sričiai, bet lygiai taip pat daug kas priklauso ir nuo pačių noro siekti geresnių rezultatų. Juk finansinis išprusimas, visų pirma, yra dėl mūsų pačių gerovės – kad „laviruoti“ gyvenimo keliuose būtų lengviau. Tikimės, šis visoje Europoje vyksiantis interaktyvus konkursas bus puiki paskata, kuri įlies daugiau entuziazmo ir noro domėtis finansais“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacija suteikia galimybę nacionalinių turų nugalėtojams dalyvauti Europos finaliniame ture apmokėdama kelionės ir apgyvendinimo išlaidas dviem moksleiviams ir lydinčiajam asmeniui (mokytojui ar vienam iš tėvų).

Visą informaciją apie konkursą, dalyvavimo sąlygas galima rasti jau šiandien startavusiame puslapyje: www.europeanmoneyquiz.lt

Europos pinigų viktoriną organizuoja Europos bankų federacija kartu su nacionalinėmis bankų asociacijomis. Viktorina vyks šių šalių mokyklose: Albanijoje, Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijos Respublikoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Islandijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Juodkalnijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Serbijoje, Slovakijos Respublikoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.