2019 metų viktorinoje pergale džiaugiasi Slovėnija

2019 metų Europos pinigų viktorinos nugalėtojais šią savaitę tapo šeši jaunuoliai iš Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos ir Vokietijos. Tarptautinis finansinio raštingumo konkursas sutraukė per 100 000 moksleivių iš 28 Europos valstybių.

Čempionų titulą iš pernai laimėtoja tapusios Lenkijos perėmė Slovėnija, atstovaujama mokinių Sanjos Feltrin and Zalos Kacafura Stanic.

Antroji vieta atiteko Marko Ingjilizovui and Viktorijai Panovai iš Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, arba Šiaurės Makedonijos.

Komanda iš Vokietijos – Josias Neumulleris ir Isabbel Hirschmann – užėmė trečiąją vietą.

Lietuvos duetas – Alytaus „Volungės“ progimnazijos mokinės Ugnė Juonytė ir Liepa Siauraitytė – tarp prizininkų nepateko. Tačiau 14-metės iš konkurso teigė grįžusios su visiškai nauja tarptautine patirtimi, gausybe naujų pažinčių su bendraamžiais iš visos Europos ir dar tvirtesniu siekiu tobulėti.

Anot jų pedagogės, ekonomikos mokytojos metodininkės Rūtos Mockevičienės, konkursas kuria puikią terpę ugdyti mokinių finansinį raštingumą.

„Siekiant gerų rezultatų tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame ture, reikia jau nepaviršutiniškai išmanyti finansų pasaulį. Noras laimėti konkursą yra ta paskata, kuri prisideda prie vaikų finansinio raštingumo kėlimo“, – sakė R. Mockevičienė.

Europos pinigų viktorina 2017 metais sumanyta Europos nacionalinių bankų asociacijų finansinės edukacijos specialistų drauge su Europos bankų federacija. Viktorina tapo pagrindine Europos pinigų savaitės, tarptautinio finansinio raštingumo projekto, kasmet rengiamo antrojoje kovo pusėje, veikla.

Šalių komandos laimėtojos nacionalinių bankų asociacijų kvietimu vyko į Briuselį dalyvauti europiniame finale. Šiemet jame jėgas išmėgino apie 60 mokinių.

Eurpos pinigų viktorną Lietuvoje koordinuojanti Lietuvos bankų asociacija nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems už aktyvumą ir su jais neatsisveikina, mat finansinis išprusimas neturi amžiaus cenzo ar sezoniškumo – mokykimės dabar, kad pasiektume dar geresnių rezultatų kitų metų viktorinoje ir gyvenime!

2019-ųjų Europos pinigų viktorinoje – finalo atomazga

Gegužės 7 d., antradienį, 28 Europos šalių vidurinių mokyklų mokiniai susitiks Briuselyje, kad susirungtų Europos pinigų viktorinos finale. Bankų sektoriaus sumanytas didžiausias žemyne finansinio raštingumo konkursas skirtas paskatinti mokytojus ir mokyklas ugdyti jaunąją kartą asmeninių finansų temomis.

Lietuvai finale atstovaus Alytaus „Volungės“ progimnazijos mokinės Liepa Siauraitytė ir Ugnė Juonytė. Jas konkursui rengia ekonomikos ir technologijų mokytoja metodininkė Rūta Mockevičienė.

Viktorinoje dalyvaujančių šalių apklausa parodė, kad šiemetiniame konkurse dalyvavo daugiau kaip 100 000 jaunų, 13–15 metų, europiečių – dvigubai daugiau nei pernai, kai viktorina buvo surengta pirmąjį kartą.

„Didžiuojamės šiais skaičiais. Jie rodo, kad Europos mokyklos nori padėti vaikams tapti labiau finansiškai raštingiems“, – sakė Wimas Mijs, Europos bankų federacijos vadovas.

Pinigų viktorina Europoje veikiančių bankų asociacijų, kurias vienija Europos bankų federacija, sumanyta 2017-aisiais, kaip partnerę pasitelkus virtualią mokymosi platformą „Kahoot!”. Viktorina tapo pagrindiniu Europos pinigų savaitės, vykstančios kovą ir skirtos finansinio raštingumo skatinimui, veikla.

Viktorinos klausimynas sudaromas bendradarbiaujant su finansinio raštingumo ekspertais iš 30 įvairių šalių bankų asociacijų. Konkursu siekiama paskatinti mokytojus ir moksleivius kalbėtis apie pinigų vaidmenį gyvenime. Pastebima, kad mokytojai vis labiau pastebi finansinio raštingumo reikšmę, ypač skaitmeniniame amžiuje.

Europinio finalo Briuselyje dalyviai – atitinkamų nacionalinių savo valstybių konkursų nugalėtojai. Šiemet dalyvių gretose yra ir kelios naujos šalys: Azerbaidžanas, Rumunija ir buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija. Kitos komandos atvyksta iš Albanijos, Austrijos, Belgijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Airijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Lichtenšteino, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Serbijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Švedijos. Viktorina taip pat pritraukė dalyvius iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Danijos ir Turkijos.

Finalinė viktorina, sudaryta iš 30-ies klausimų įvairiomis asmeninių finansų temomis, tokiomis kaip santaupos, skolos, palūkanos ir rizikų valdymas, bus žaidžiama dviem raundais. Kiekviena nacionalinė komanda atsakinės į šiuos klausimus savo gimtąją kalba „Kahoot!” platformoje.

2019-ųjų Europos pinigų viktorinos finalas bus žaidžiamas iš viso 26 skirtingomis kalbomis. Pernai jų buvo 21-a.

2019 m. Europos pinigų viktorinos laimėtojai antradienį bus paskelbti apdovanojimų ceremonijoje Briuselio viešbutyje „Dolce La Hupe“. Trys geriausiai pasirodžiusios mokyklos gaus atitinkamai 3000 eurų, 2000 eurų bei 1000 eurų biudžetą savo pasirinktam finansinės edukacijos projektui įgyvendinti.

Gegužės 6 d., pirmadienį, per Europos pinigų viktorinai skirtas finansinio raštingumo kūrybines dirbtuves mokytojams Europos bankų federacija pristatys islandų autoriaus Gunnaro Baldvinssono knygos „Pirmieji žingsniai finansų pasaulyje“ tarptautinį leidimą anglų kalba. Knyga pernai išleista Islandijos bankų asociacijos iniciatyva ir šalies mokyklose išpopuliarėjo kaip mokomoji priemonė. Tikimasi, kad tarptautinis jos leidimas pravers Europos mokytojams, ieškantiems idėjų ugdymui finansų temomis.

Keturiolikmetės atstovaus Lietuvai finansų „Eurovizijoje“

Kitą mėnesį vyks ne tik „Eurovizijos“ dainų konkursas, bet ir didžiausias Europoje finansinio raštingumo konkursas mokiniams: gegužės 7 d. Europos pinigų viktorinoje Briuselyje mūsų šaliai atstovaus dvi paauglės iš Alytaus. „Volungės“ progimnazijos aštuntokės iškovojo pirmąją vietą kovą vykusiame nacionaliniame konkurso finale, kuriame jėgas mėgino iš viso 1000 šalies mokinių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje Vilniuje šią savaitę apdovanoti Europos pinigų viktorinos Lietuvos nacionalinio turo nugalėtojai. Pirmąją vietą pelniusi Alytaus „Volungės“ progimnazijos komanda – mokinės Liepa Siauraitytė ir Ugnė Juonytė bei jų pedagogė, ekonomikos ir technologijų mokytoja metodininkė Rūta Mockevičienė – atsiėmė pagrindinį prizą: kelialapį į konkurso finalą Belgijoje, kur lietuvės varžysis žiniomis kartu su 27 kitų Europos šalių atstovais.

Dalyvavo antrą kartą

Taupymo principai, kasdieniai finansai, finansų rizika, infliacija – tik keletas iš visų konkurso temų. Anot konkurso laimėtojų dueto, nors viktorinos tematika buvo pažįstama, pasitaikė ir netikėtų klausimų, be to, azartą žadino papildomas sėkmės kriterijus – būtinybė pateikti teisingą atsakymą greičiau nei kiti dalyviai. „Džiūgavome, kad mums pavyko išsiveržti į priekį ir drauge stengėmės to nesureikšminti, o susitelkti į užduotis“, – įspūdžiais dalijosi Liepa ir Ugnė.

„Jau kelerius metus dalyvaujame įvairiuose finansinio raštingumo konkursuose. Įdėję nemažai pastangų, kasmet laimime prizines vietas. Pernai Europos pinigų viktorinos nacionaliniame etape užėmę 3-iąją vietą jau žinojome, kad dalyvausime ir šiemet, – sakė mokytoja R. Mockevičienė. – Žinoma, iš edukacinės pusės svarbiausia žvelgti plačiau – šis projektas paprastai ir šiuolaikiškai skatina mokinius domėtis finansų bei ekonomikos temomis. Tačiau ir pergalės skonis – nuostabus!“

Antrąją vietą nacionaliniame finale užėmė Vilniaus licėjaus vaikinai – Joris Strazdas ir Domantas Švažas (ekonomikos mokytoja ekspertė Daiva Strielkūnienė). Trečioji atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijos ugdytiniams Gabrielei Marijai Pratkutei ir Benedict Martinui Magee (ekonomikos mokytojas Kristijonas Bartoševičius).

Visi nacionalinio etapo laimėtojai teisingai atsakė į 14-a iš 15-os viktorinos klausimų. Interaktyvaus virtualaus konkurso rezultatams lemiami buvo ne tik teisingi atsakymai, bet ir jų pateikimo „Kahoot!“ išmaniojoje programėlėje greitis.

Finansų žinios – kryptingas darbas

Lietuvos nacionalinio turo laimėtojus pasveikino ir sėkmės tarptautiniame finale linkėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius bei Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Laimėtojams įteikti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) įsteigti prizai. Pirmosios vietos laimėtojai, be kelionės, gavo 500 eurų, antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui, išvykai, mokymo priemonėms ir kt.

Europos pinigų viktorina yra tarptautinis konkursas, skirtas 13–15 metų moksleiviams. Juo siekiama skatinti jaunuolius domėtis ekonomikos bei finansų temomis.  Tyrimai patvirtina, kad šių žinių stoka būdinga ne tik mūsų šalies gyventojams. Apibendrinant įvairias tarptautines apklausas, Lietuva pagal savo rezultatus dažniausiai yra per vidurį. Šiemet nustatytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekia 43 balus iš 100 įmanomų.

„Tai – vienareikšmis ženklas, kad finansinis ugdymas yra labai svarbus, nepriklausomai nuo amžiaus. Beje, prielaida, jog jaunoji karta natūraliai išmanys šias temas geriau nei vyresnioji, yra ne visai teisinga, – akcentavo M. Zalatorius. – Jeigu needukuosime finansų temomis jau mokykloje, tuomet ir dabartiniams moksleiviams teks semtis finansinių žinių tik iš savo patirties – įžengus į suaugusiųjų gyvenimą. šiuo bei kitais projektais mes siekiame, kad į šį etapą jie eitų jau būdami pasiruošę.“

Pirmoji Europos pinigų viktorina, vykusi pernai, iš viso sulaukė 40 tūkst. dalyvių. Nugalėtojais tąkart tapo moksleiviai iš Lenkijos. Lietuvos atstovai – gimnazistai iš Lavoriškių Vilniaus rajone – užėmė 14-tąją vietą.

Šis Europos bankų federacijos sumanytas projektas šiemet vyksta antrą kartą. Viktorinos klausimai dalyviams tiesiogiai transliuojami per „YouTube“ kanalą, o atsakymus jie pateikia išmaniojoje programėlėje „Kahoot!“ – nemokamoje ir žaidimo principais veikiančioje mokymosi platformoje.

Europos pinigų viktoriną Lietuvoje koordinuoja Lietuvos bankų asociacija. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Ugdymo plėtotės centras, nevyriausybinė verslo ir ekonominio švietimo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“ ir profesinės savanorystės iniciatyva „būsiu__“.

Lietuvos finale pergale džiaugiasi alytiškės

Kovo 25 d., pirmadienį, įvykusiame Europos pinigų viktorinos Lietuvos nacionaliniame finale pirmąją vietą iškovojo Alytaus „Volungės“ progimnazijos komanda – moksleivės Liepa Siauraitytė bei Ugnė Juonytė (nuotraukoje) ir jų mokytoja Rūta Mockevičienė. Sveikiname nugalėtojas!

Antrąją vietą užėmė Vilniaus licėjaus vaikinai – Joris Strazdas ir Domantas Švažas (mokytoja Daiva Strielkūnienė). Trečioji atiteko Kauno technologijos universiteto gimnazijos ugdytiniams (mokytojas Kristijonas Bartoševičius).

Laimėtojai kartu su juos lydinčiu pedagogu ar tėvų atstovu gegužės 6–7 d. vyks į Briuselį, kur atstovaus šaliai Europos finaliniame ture.

Nacionalinio turo dalyvių Lietuvoje laukia ir kiti Lietuvos bankų asociacijos (LBA) įsteigti prizai. Pirmos vietos laimėtojai, be kelionės, laimės 500 eurų, antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui, išvykai, mokymo priemonėms ir kt.

Apdovanojimai laimėtojams balandį bus iškilmingai įteikti Vilniuje.

Visi laimėtojai teisingai atsakė į 14-ą iš 15-os viktorinos klausimų. Interaktyvios virtualios viktorinos rezultatams lemiamas buvo atsakymų pateikimo „Kahoot!“ programėlėje greitis. Viktorinos klausimai dalyviams buvo pateikiami tiesioginės „YouTube“ transliacijos metu.

Antrą kartą surengtoje viktorinoje Lietuvoje iš viso dalyvavo apie 1000 moksleivių iš 60 šalies mokyklų.

Taupymo principai, kasdieniai finansai, finansų rizika, infliacija – tik keletas iš visų konkurso temų. Žinoma, jos kūrybiškai įvilktos į trumpus testo formos klausimus. Tyrimai patvirtina, kad šių žinių stoka būdinga ne tik mūsų šalies gyventojams.

Tarptautinė viktorina skirtingose šalyse vyksta jų valstybinėmis kalbomis.

Projekto iniciatorė – Europos bankų federacija. Pirmoji viktorina, vykusi pernai, iš viso sulaukė 40 tūkst. dalyvių. Nugalėtojais tąkart tapo moksleiviai iš Lenkijos. Lietuvos atstovai – gimnazistai iš Lavoriškių – užėmė 14-tąją vietą.

Viktorinos rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems dalyviams už aktyvų įsitraukimą bei sveikina nacionalinio etapo laimėtojus!

Psichologė: finansinis išprusimas labai susijęs su emociniu intelektu

Kada geriausia įgyti finansinio raštingumo pagrindus ir kas gi už tai atsakingas? Klausimas, girdimas vis dažniau, o vieningo atsakymo vargiai sulauksi. O gal veltui jį keliame? Juk pats gyvenimas ir su juo ateinanti patirtis gali išmokyti, kaip elgtis su pinigais. Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė tvirtai įsitikinusi: gyvenimo pamokos gali atsieiti labai brangiai, todėl finansinio raštingumo pagrindus, privalu formuoti dar nuo mažens.

Šiemet Lietuvos bankų asociacijos (LBA) iniciatyva mokslininkų ir sociologų komandos apskaičiuotas šalies visuomenės finansinio raštingumo indeksas sudaro 43 balus iš 100 galimų. Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai orientuojasi kasdienėse finansų temose, tačiau ekonomikos reiškiniai bei sudėtingesni finansų įrankiai mums tebėra neatrasta žemė. LBA vertinimu, finansinis raštingumas – sritis, kuriai svarbus sisteminis požiūris, apimantis visuomenę nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų jos narių.

Asociacija pradeda nuo jaunimo: jau kovo 25 d. 10 val. kviečia 13–15 metų moksleivius kartu su mokytojais dalyvauti Europos pinigų viktorinoje, tarptautiniame konkurse, kurio laimėtojų laukia kelionė į finalą Briuselyje bei prizai klasei. Viskas, ko reikia dalyvaujant – kompiuteris, išmanusis telefonas arba planšetė ir azartas varžytis žiniomis bei greičiu. Anot psichologės, parinkti edukacijos būdą, tinkamą auditorijos amžiui ir patirčiai – viena iš svarbiausių sėkmės sąlygų.

Psichologė Milda Karklytė-Palevičienė

Milda, kada, Jūsų nuomone, reikėtų pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus? Kas tai turėtų daryti?
Manau, nuo pat mažų dienų, t. y., kai vaiko mąstymas jau šiek tiek brandesnis – maždaug nuo 3 metų. Tokio amžiaus vaikams galima pradėti aiškinti apie pinigų vertę. Šiuo etapu, žinoma, svarbiausią vaidmenį atlieka tėvai.

Žvelgiant iš psichologinės pusės, mūsų smegenys yra lanksčiausios esant ikimokyklinio amžiaus. Tuo metu ypač lengvai priimame informaciją. Paauglystėje tai jau kur kas sudėtingiau. Tad teisingų įpročių formavimas būtinas nuo vaikystės.

Pati iš savo praktikos matau, kaip tėvai lepina savo atžalas, lengvai pirkdami įvairių brangių daiktų. Tokiu būdu vaikams atrodo, kad viskas labai lengvai gaunama, o taip, žinoma, neturėtų būti.

Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad sąmoningumas po truputį ateina – matau, kad daugiau tėvų kalba apie pinigus, tačiau dar nėra tiek daug, kaip norėtųsi. Įtampos šeimose, kai vaikas daug reikalauja, bet nesuvokia tikrosios daiktų vertės, nemažėja. Iš to kyla įvairių psichologinių problemų.

Kokie yra efektyviausi finansinio auklėjimo būdai?
Mažiems vaikams galima leisti pasirinkti – pavyzdžiui, parodyti pinigus ir pasakyti, kad už tokią sumą galima pirkti ledų arba žaislą. Tuomet ateina supratimas, kad šie dalykai neatsiranda iš niekur. Galimas ir kitas būdas – pasakyti, kiek mamai, tėčiui reikia dirbti, kad vaikas galėtų turėti vieną ar kitą daiktą. Kitaip tariant, būtina kalbėtis.

Kai vaikai jau paauga, pradeda lankyti mokyklą, tėvai dažnai duoda dienpinigių. Dar geriau duoti savaitpinigių ir leisti vaikui pačiam įsitikinti, kad galima išleisti viską čia ir dabar, o galima paskirstyti pinigus padieniui, galbūt dalį ir sutaupant. Toks mokymas per praktiką yra vienas efektyviausių. Juk viena yra pasakoti, kita – patirti.

Taip pat šeimoje galima sukurti tam tikrą motyvacinę sistemą. Turime susitarti – pavyzdžiui, jeigu tam tikrą laikotarpį visi pasitaupysime savo sąskaita, galėsime kažkur nuvažiuoti ar įsigyti ką nors vertingo. Pavyzdžiui, mama pirks mažiau kavos, tėtis – dar ko, ką labai mėgsta, o vaikas išleis mažiau savo gautų dienpinigių.

Labai svarbu, kad tai, kam taupoma, būtų iš tiesų vertinga ir vaikui. Sutikime, nauja spinta ar virtuvinis kombainas mažamečiui turbūt nebus pati aiškiausia ir geriausia motyvacija. Motyvuoti reikėtų vaikams suprantama kalba.

Nuo pirmos ar antros klasės jau galima kalbėti apie šeimos biudžetą. Tik dar kartą norisi pabrėžti, kad nereikėtų vaikams kelti per didelių reikalavimų ar aiškinti sudėtingai. Tuomet jiems bus sunku suvokti tikrąją prasmę.

Koks, jūsų nuomone, galėtų būti mokytojų bei mokyklos vaidmuo šiuo klausimu?
Švietimo įstaigų vaidmuo čia labai reikšmingas. Apskritai tikrasis finansinis raštingumas glaudžiai susijęs su asmens emociniu intelektu. Juk kalbame apie atsakomybę, atkaklumą, sąžiningumą, kritinį mąstymą – savybes, kurių žmogui reikia gyvenime. Tie, kurie mažiau finansiškai raštingi, tikėtina, gaus mažesnį atlyginimą, kurs mažesnę pridėtinę vertę šaliai. Tad finansinis raštingumas turi būti vienas iš valstybės mastu keliamų prioritetų.

Yra privalomų mokomųjų dalykų, dėl kurių būtinumo galima diskutuoti, tuo metu tokio dalyko kaip finansinio išprusimas akivaizdžiai trūksta. Žinoma, šiai temai integruoti į kitas reikia kūrybiškumo išmanymo. Paskaičiuoti centus per matematikos pamoką nėra integracija. Vaikai turi iš esmės suprasti pinigų prasmę ir vertę. Puikus derinimo pavyzdys yra įvairūs simuliaciniai žaidimai: pavyzdžiui, kuriant verslo planus, simuliuojant darbo situacijas, kuriose reikia analizuoti, skaičiuoti, ieškoti geriausių sprendimų.

Tuo tarpu dabar neretai susiduriu su realiais pavyzdžiais, kaip septintokai, aštuntokai visiškai nesupranta pinigų vertės. Kaip jie kurs savarankišką gyvenimą to nesuvokdami?

Finansinės žinios ir finansinė elgsena – kaip šie dalykai susiję?
Palyginkime su automobilio vairavimu. Prieš sėsdamiesi prie automobilio vairo turime išmokti šūsnį teorijos. Bet pradėję vairuoti, suprantame, kad viskas yra kiek kitaip. Kad galėtume važiuoti užtikrintai, reikia daug praktikos. Sėdus prie vairo be teorijos pagrindų, tikimybė nukentėti ir pridaryti bėdų kitiems yra didžiulė. Apibendrintai būtų tiksliausia pasakyti, kad teorija ir praktika turi eiti išvien.

Kaip manote, tokia iniciatyva kaip Europos pinigų viktorina, skatinanti gilinti savo žinias varžybų forma – tinkamas būdas mokytis ir išmokti?

Toks modelis labai tinkamas vaikams. Tai irgi tam tikra simuliacija. Motyvacija gauti prizą, kažką įveikti, matyti savo rezultatus, suprasti, kur reikia pasitempti, yra labai veiksminga.
Taip pat paaugliams labai svarbūs autoritetai. Tad mokytojai gali būti tikrai šaunūs skatintojai dalyvauti tokiose ar panašiose iniciatyvose.

Viktorina grįžta – kviečiame registruotis!

Kovo 25 d. 10 val. šalies 13–15 metų moksleivius kartu su mokytojais antrąkart kviečia Europos pinigų viktorina: tarptautinis konkursas, kurio laimėtojų laukia kelionė į finalą Briuselyje bei prizai klasei. Viskas, ko reikia dalyvaujant – kompiuteris, išmanusis telefonas arba planšetė ir azartas varžytis žiniomis bei greičiu.

Nacionalinę viktoriną mūsų šalyje rengianti Lietuvos bankų asociacija kviečia moksleivius bei mokytojus registruotis ir rengtis konkursui.

Siekiantiems laimėti ypač vertingos bus finansinio raštingumo žinios – rengėjai pataria prisiminti arba susipažinti su tokiomis finansų bei ekonomikos sąvokomis, kaip ekonomikos ciklas, infliacija, finansų rizika, įsidėmėti taupymo principus, sudėtinių palūkanų struktūrą ir t. t.

Nacionalinis etapas truks vieną akademinę valandą. Per šią pamoką bus ne tik galima, bet ir būtina naudotis telefonu ar planšete: finansų ekspertų parengtas klausimynas lietuvių kalba bus tiesiogiai transliuojamas internetu, o komandos turės pateikti atsakymus per išmaniąją programėlę.

Apdovanos laimėtojus
Komanda, geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 15-a viktorinos klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai kartu su juos lydinčiu pedagogu ar tėvų atstovu gegužę vyks į Belgijos sostinę Briuselį, kur atstovaus šaliai Europos finaliniame ture. Į testo klausimus kiekvienos valstybės atstovai atsakinės savo gimtąją kalba.

Europos pinigų viktorinos nacionalinio turo dalyvių laukia ir kiti prizai. Pirmosios vietos laimėtojai be kelionės į Briuselį, laimės 500 eurų, antros vietos – 400 eurų, trečios – 300 eurų biudžetą savo klasės iniciatyvai: bendram renginiui, išvykai, mokymo priemonėms ir kt.

 

Įsimintinas nuotykis
Praėjusių metų nacionalinio turo nugalėtojai, Vilniaus rajono Lavoriškių gimnazijos moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas, Briuselyje iš 25 šalių atstovų užėmė garbingą 14 vietą.

 Moksleiviai sako, kad žinios apie finansus turi būti vienos reikšmingiausių nuo pat vaikystės, o dalyvavimas tokiuose konkursuose – gera paskata domėtis.

„Sudalyvavę šiame konkurse mes ne tik papildėme savo žinių bagažą, bet kartu patyrėme nuotykį. Supratome, kad mokytis yra ne tik naudinga, bet ir smagu! Europos pinigų viktorina mums buvo kaip dovana: daugybė įspūdžių, naujos žinios apie finansus ir sumanų jų valdymą, nauji draugai, nauja neįkainojama patirtis. Be to, ir Briuselis, kaip miestas, giliai įsirėžė į atmintį“, – dar neišblėsusiais įspūdžiais dalijosi Adrijus ir Loreta.

Mokytis – išmaniai
Anot specialistų, fakto, kad finansinis išprusimas šiuolaikiniam žmogui yra būtinas, įrodinėti nebereikia. Tačiau kada pradėti juo domėtis?

„Norint pasiruošti visaverčiam savarankiškam gyvenimui, geriausia finansų žinių semtis jau nuo mažumės. Europos pinigų viktorina – galimybė pasitikrinti savo žinias ne nuobodžiai, bet pasitelkus iššūkį, greitį, technologijas ir komandos draugų palaikymą, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. – Tai įdomus ir novatoriškas būdas tiek moksleiviams, tiek mokytojams“.

Bandomoji viktorina – technikai patikrinti
Pernai pirmą kartą vykusi viktorina sulaukė itin daug dėmesio – joje dalyvavo virš 40 tūkst. moksleivių iš visos Europos. 650 jų – iš Lietuvos.

Europos pinigų viktorinos organizatoriai Lietuvoje – Lietuvos bankų asociacija. Daugiau informacijos apie konkursą bei registraciją rasite svetainėje www.europeanmoneyquiz.lt, el. p. info@europeanmoneyquiz.lt.

Moksleiviai kartu su mokytojais kviečiami registruotis jau dabar – nors iki nacionalinio finalo dar yra laiko, suskubusieji tai padaryti anksčiau įgis ir puikią galimybę kovo 1-ąją sudalyvauti bandomojoje viktorinoje ir praktiškai įvertinti jos techninius sprendimus.

Nuotraukų autorius: EBF/Bernard De Keyzer

Įvyko Europos pinigų viktorinos finalas!

Ką tik įvykusioje Europos pinigų viktorinoje – tarptautiniame moksleivių finansinio raštingumo konkurse – dalyvavę Lietuvos atstovai pateko į geriausiųjų penkioliktuką. Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Adrijus Reiponas ir Loreta Stefanovič tarp pažangiausių Europoje jaunuolių užėmė 14 vietą. Geriausiai finansus išmanančiaisiais tapo moksleiviai iš Lenkijos.

Paaiškėjo Europos pinigų viktorinos nugalėtojai

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture laimėjo Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai. Du šios komandos dalyviai iškovojo galimybę atstovauti Lietuvai Europos pinigų viktorinos finale Briuselyje. Čia tarpusavyje susirungs moksleiviai iš 30 Europos šalių.

„Apėmė toks nerealumo jausmas. Laimėti norėjome labai, bet kartu ir patikėti negalėjom. Buvo taip gera! Tokiu metu ir pagalvoji, kad stengtis, dirbti ir mokytis tikrai verta. Mes labai laimingi”, – įspūdžiais iškart po viktorinos pasidalino į Briuselį vyksiantys Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas.

Europos pinigų viktorinos nacionaliniame ture dalyvavo daugiau nei 650 moksleivių iš visos Lietuvos.

„Sveikiname nugalėtojus ir dėkojame visoms taip aktyviai į viktoriną įsitraukusioms mokykloms. Išskirtinis ačiū mokytojams, skatinusiems dalyvauti konkurse. Galime drąsiai sakyti, kad mūsų šalies moksleiviai parodė, kokie jie žingeidūs ir azartiški. Finansinis raštingumas, deja, vis dar išlieka ta sritimi, kurioje būtina pasistiebti. Ir šis klausimas aktualus ne tik Lietuvai, bet visai Europai. Tikimės, Europos pinigų viktorina taps tradicine ir bus puiki paskata domėtis bei tęsti finansinio švietimo sklaidą, skatinant komandinį darbą ir naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis“, – sako LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Antra vieta atiteko tos pačios Lavoriškių gimnazijos 8 klasės moksleivių komandai, trečia – Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos moksleivių komandai.

Europos pinigų viktorinos finalinis turas vyks gegužės 8 d. Briuselyje Lietuvos moksleivių lauks įspūdinga programa, suteikianti galimybę keistis patirtimi su moksleiviais iš kitų Europos šalių, susipažinti su Briuseliu bei įgyti naudingų žinių. Europos finalinio turo nugalėtojai bus apdovanoti net 3.000 Eur čekiu, kurį mokykla galės skirti bet kokiam pirkiniui ar projektui finansiniam raštingumui stiprinti.

Išmėginti savo jėgas, atsakydami į viktorinos klausimus, galite ir jūs, paspaudę šią nuorodą.

Lavoriškių gimnazijos 9 klasės moksleiviai Loreta Stefanovič ir Adrijus Reiponas

Kam reikalingas tas finansinis švietimas?

Tokį klausimą vis dar galima išgirsti, nors, atrodytų, šiuolaikinėje pažangioje visuomenėje jis kilti neturėtų. Atsakymas irgi atrodo paprastas, bet kažkodėl dar ne visiems įkandamas. Paprastai tariant, finansinių žinių bei įgūdžių turėjimas, visų pirma, reikalingas tam, kad žmonės galėtų užtikrinti savo pačių gerovę – jog „vairuoti“ gyvenimo keliuose būtų lengviau. O kada gi tą pradėti, jei ne vaikystėje?

„Viena iš daugelio šiuolaikinio žmogaus 21 amžiuje kompetencijų yra finansinis raštingumas ir ją būtina ugdyti nuo mažų dienų. Tarptautiniai ekspertai rekomenduoja finansinį švietimą pradėti kuo anksčiau – geriausia dar mokyklos suole. Iki šiol turėjome atskiras iniciatyvas, tačiau sisteminio požiūrio nebuvo. Ir tą akivaizdžiai parodo pasauliniai tyrimų rezultatai: šalies penkiolikmečių finansinis raštingumas yra gerokai žemesnis už Europos vidurkį. Todėl finansinio raštingumo nuostatas įtrauksime į bendrojo ugdymo programas. Tikimės, kad, įgyvendinę šias priemones, matysime reikšmingą proveržį ir nebūsime tyrimo lentelės pabaigoje, įvertinti dvejetu“, – sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Dar vienas geras būdas išmokti – rimtus dalykus pateikti žaidimo forma
„Žinoma, formalus švietimas labai reikšmingas. Šiame kontekste mokykla turi išskirtines galimybes prieinamumo prie vaikų ir jaunimo požiūriu. Taip pat tikime, kad ir šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Tačiau ne paslaptis, kad pinigų tema šeimoje neretai vis dar „tabu“. Dažna to priežastis, kad suaugusieji patys neturi tinkamų finansinių žinių ir nemoka jų paprastai perteikti. Tuomet neretai apsiribojama pasiteisinimu „paaugs, supras“, bet tai žalinga nuostata“, – pastebi LBA prezidentas Mantas Zalatorius.

Tiek formaliam švietimui, tiek tėvams gera pagalba tampa neformalaus švietimo plėtra. Moksleiviai jau dabar gali mokytis, kaip valdyti finansus, apsilankydami įvairiose įmonėse, bankuose, įsitraukdami į projektus. „O dar geriau – įtraukti jaunuolius per žaidimus, pasitelkiant komandinį darbą ir šiuolaikines technologijas. Vienas pavyzdžių – Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies moksleivius“, – sako Mantas Zalatorius.

Europos pinigų viktorina mūsų šalyje įvyks jau kovo 22 d. 10 val., kai visos užsiregistravusios komandos varžysis tarpusavyje tiesiogiai internetu. Sumaniausia ir aktyviausia viktorinoje dalyvaujanti klasė (ar jos atstovai), geriausiai ir greičiausiai atsakiusi į 15 klausimų, bus paskelbta nacionalinio turo nugalėtoja. Du šios klasės moksleiviai vyks į Briuselį, kur gegužės 8 d. atstovaus šaliai Europos finaliniame ture.

Kaip vaikus mokyti finansinio raštingumo?

Apie finansinį raštingumą daug šnekama, bet realių veiksmų jam stiprinti kol kas trūksta. Tarptautinis PISA penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas rodo, kad net ketvirtadalis Lietuvos jaunuolių nesugeba susidoroti su užduotimis, kurioms reikia bent minimalių savarankiško mąstymo gebėjimų. Kas turėtų vaikus išmokyti skaičiuoti pinigus? „Lietuvos Junior Achievement“ sako, kad svarbu skirti dėmesį ir formaliojo švietimo sistemai, o Lietuvos bankų asociacija svarsto, kokiomis priemonėmis stiprinti neformalųjį.

„Junior Achievement“ kartu su Lietuvos bankų asociacija atliko apklausą, kurioje dalyvavo šimtas 13-15 metų jaunuolių. Rezultatai parodė aiškią tendenciją, jog daugiau nei pusė (53%) mokinių mano, kad jie gauna nepakankamai žinių apie finansinį raštingumą. Trečdalis (28%) respondentų negalėjo savais žodžiais paaiškinti frazės „finansinis raštingumas“. Dauguma atsakiusiųjų finansinį raštingumą sieja su bendrąja ekonomika, kiti su verslu, finansinių terminų išmanymu ir taupymu. 29% mokinių sako, kad daugiausia žinių apie finansus gauna iš mokyklos, o ketvirtis atsakiusiųjų – kad daugiausia apie tai girdi savo šeimoje.

„Jeigu žiūrėsime tik į formalųjį ugdymą, tuomet sunku būtų įžvelgti sistemiškumą finansiniame švietime. Šiandien didelė dalis švietimo įstaigų susikoncentravę ties mokinių ruošimu egzaminams, o verslumo bei finansinio raštingumo įgūdžius nustumia į šalį. Mokyklose šiai dienai nėra daug alternatyvų, mokiniai neturi daug erdvės rinktis, bet turi elgtis pagal tam tikrą šabloną. Metas jaunimą ruošti ne tik būti nuolankiais darbuotojais, dirbti sistemoje, bet ir kaupti žinias, reikalingas realiai gyvenimiškai patirčiai“, – komentuoja „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė Andželika Rusteikienė

„Labai svarbu ne tik formalusis švietimas, bet ir neformalioji pusė. Pirmiausia, tai piniginių reikalų, pavyzdžiui, išlaidų, taupymo ir bankininkystės ar investavimo klausimų aptarimas su tėvais. Tyrimai rodo, jog tokie vaikai pasiekia geresnių finansinio raštingumo rezultatų“, – priduria Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Paskutinio atlikto PISA finansinio raštingumo tyrimo duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai 11,6 proc. mokinių teigė niekada arba beveik niekada su tėvais neaptariantys piniginių reikalų, 27,4 proc. mokinių apie tai kalbasi kartą ar du per mėnesį, 38 – kartą ar du per savaitę ir 23 proc. – beveik kiekvieną dieną.

„Tikime, kad šeimoje privalu su vaikais kalbėti apie pinigus, mokyti juos savarankiškai priimti finansinius sprendimus. Bet, pripažinkime, ne visi tėvai geba, turi laiko. Todėl reikia finansinio raštingumo mokytis ir ne pamokų metu – vystyti neformalius moksleivių apsilankymus įmonėse, bankuose. O dar geriau – įtraukti jaunuolius per azartą, žaidimus. Skatinti vaikus varžytis, įtraukiant ir patrauklius prizus – kaip antai jau kovo 22 d. įvyksianti Europos pinigų viktorina, kurioje skatiname aktyviai dalyvauti ir mūsų šalies mokyklas“, – sako Mantas Zalatorius.

Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos ir Kauno Saulės gimnazijos moksleiviai – vieni tų, kurie jau išbandė testus, padedančius pasiruošti viktorinai. „Organizuojamo projekto metodai labai skatina mokinius pozityviai įsitraukti į veiklą ir aktyviai domėtis finansiniu raštingumu, o užduotys komandose suformuotos taip, kad verčia susimąstyti, ar kasdieninėje veikloje tikrai mes priimam racionalius sprendimus. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis įvairesnių konkursų, kaip kūrybiškai ir įdomiai mokyti bei supažindinti mokinius su ekonomikos dalyku panaudojant šiuolaikines technologijas“, – sako IT vyr. mokytoja ir ekonomikos mokytoja metodininkė Sandra Paštuolytė.